Savaitės eksponatas

Pradžia  |  Lankytojams  >  Savaitės eksponatas  >  Šukos (iš buksmedžio)

Šukos (iš buksmedžio)

XIV a. pab. – XV a. pr.
Šukų ilgis – 8,8 cm, plotis – 8,7 cm, storis – 1 cm, centrinės dalies plotis – 1,5 cm, dantukų ilgis – 3,5 cm
Blaževičius P., Bugys P. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. LDK Valdovų rūmų rytinio ir šiaurinio korpusų prieigų archeologinių tyrimų 2006–2008 m. ataskaita, radinio inv. Nr. Md 341.
Restauravo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 127/690 (Valdovų rūmų muziejus)
Medienos rūšies tyrimus atliko dr. Rūtilė Pukienė, tyrimo Nr. LIG-07-103 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Tyrinėjant Valdovų rūmų rytinio ir šiaurinio korpusų prieigas buvo aptiktos vienintelės visiškai sveikos ir nedeformuotos medinės šukos. Jos pagamintos iš buksmedžio, turi Viduramžiams būdingą rombo formos skerspjūvį, yra dvipusės. Viename šone išpjaustyti stambūs reti dantys, kitame – ploni tankūs dantukai. Šalia abiejų dydžių dantukų (centrinėje dalyje) yra įrėžtos tiesių linijų poros. Kaip ir dauguma kitų šukų, aptiktų Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje, yra neornamentuotos, tačiau išraiškingos dėl medžio rievių, natūralios tekstūros ir profesionalaus nugludinimo.

Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose saugomas didžiausias tarp Lietuvos muziejų medinių šukų rinkinys. Šios higienos priemonės nepasižymi formų įvairove (visos yra panašios į aprašomą eksponatą), tačiau jos nėra tik paprastas ir įprastas mados arba higienos reikmuo. Šukos gali būti analizuojamos ir kaip pasaulietinių ritualų (pvz., prausimo, mergvakarių, vedybų, burtų) atributas, ir kaip krikščioniškų liturginių apeigų (apsivalymo), taip pat importo / eksporto bei amatininkystės tyrimo objektas.

Šukų gaminimas yra amatininko kūrybiškumo ir meistrystės įrodymas. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šį dirbinį lengva pagaminti: tereikia turėti medienos, su kirviu apskaldyti medienos ruošinį ir įstačius jį į laikiklį (varstotą) su nedideliu rankiniu pjūkleliu išpjaustyti dantukus. Stebėtina, tačiau iki dabar šiuolaikiniai amatininkai, siekiantys atkurti šukų gamybos amatą ir sužinoti su šiuo procesu susijusias subtilybes, vis dar tebeieško atsakymo, kaip anuometiniai meistrai sugebėjo išpjaustyti dažnai net milimetro storio nesiekiančius dantukus, kurie buvo nepakeičiami norint iš plaukų iššukuoti parazitus.

Šukų gamintojas, XVI a. (Hausbuch der Mendelschen Zwölfbrüderstiftung, Bd. 2, Nürnberg, 1550–1791)

Medžiagą parengė Irutė Kaminskaitė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Fotomontažo autorė Irutė Kaminskaitė

Naudota literatūra ir šaltiniai
Kaminskaitė I. „XIII–XVII a. mediniai dirbiniai Vilniaus Žemutinėje pilyje“, in: Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje. 2005–2006 m. tyrimai, sudarė L. Glemža, Vilnius, 2007, p. 195–239.
Kaminskaitė I. Mediniai dirbiniai Vilniaus Žemutinėje pilyje archeologiniais duomenimis. Daktaro disertacija, Vilniaus universitetas, 2017.
Smirnova L. Comb-Making in Medieval Novgorod (950–1450). An Industry in Transition, Oxford, 2005.
Smirnova L. „Wooden Combs in the Light of the History Comb-Making in Novgorod“, in:  Wood Use in Medieval Novgorod, Great Britain, 2007, p. 289–334.
„Vom Ablader bis zum Zuckermacher“, in: hausbuecher.nuernberg.de, https://hausbuecher.nuernberg.de [žiūrėta 2020-09-15].