Savaitės eksponatas

Pradžia  |  Lankytojams  >  Savaitės eksponatas  >  Stepono Batoro portretas

Stepono Batoro portretas

Kristofas Sysangas (Christoph Sysang, 1703–1757) (?), iš Franco Kristofo fon Kevenhiulerio (Franz Christoph von Khevenhüller, 1588–1650) leidinio Annales Ferdinandei..., t. 1, Leipcigas, 1721, p. 166–167
Popierius, vario raižinys
Dydis: 32,7 x 18,9 cm
Inv. Nr. VR-1054
2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

Grafikos darbe pavaizduotas Lenkijos ir Lietuvos valdovas Steponas Batoras (1575/1576–1586) – jauniausias Transilvanijos vaivados Stepono VI ir Onos Kotrynos Telegdi sūnus. Po Izabelės Jogailaitės sūnaus Jono Žygimanto mirties, gavęs Osmanų imperijos sultono Selimo II paramą, išrinktas Transilvanijos kunigaikščiu (1571–1576). 1575 m. išrinktas Lenkijos karaliumi su sąlyga, kad ves valdovo Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) seserį Oną Jogailaitę. Lietuviai, valdovo rinkimuose palaikę Habsburgų dinastijos atstovą – Šventosios Romos imperatorių Maksimilianą II (Maximilian II), ilgai nenorėjo pripažinti Stepono Batoro savo valdovu. Po ilgų derybų 1576 m. birželio 29 d. Steponas Batoras pagaliau buvo pripažintas ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Specialiu raštu Lenkijos Karalystę ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę jis pripažino savarankiškomis ir lygiateisėmis valstybėmis, įsipareigojo padidinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritoriją ir neskirti Lietuvos kariuomenės vadovais lenkų, atsisakė teisių į valdovų Žygimanto Augusto ir Bonos Sforcos (Bona Sforza, 1494–1557) privačias valdas. Laimėjo Livonijos karą ir grąžino Lietuvai Maskvos užgrobtas teritorijas, prie Abiejų Tautų Respublikos prijungė dalį Livonijos žemių. Palaikė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumo siekius. Ėmėsi vidaus politikos pertvarkos – 1578 m. Lenkijoje ir 1581 m. Lietuvoje įsteigė bajorų aukščiausiuosius apeliacinius teismus (vyriausiuosius tribunolus). Rėmė Bažnyčią, ypač nekatalikiškuose kraštuose. 1579 m. balandžio 1 d. Stepono Batoro suteikta privilegija Vilniaus jėzuitų kolegiją leido perorganizuoti į Vilniaus jėzuitų akademiją, arba universitetą.

Steponas Batoras dažnai lankydavosi Vilniuje, reziduodavo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose, čia priimdavo užsienio pasiuntinius. Tačiau mėgo ir Gardiną: Vytauto Didžiojo pastatytą pilį rekonstravo į vėlyvojo renesanso stiliaus rezidenciją. Gardine netikėtai ir mirė 1586 metais. Palaidotas Krokuvos Vavelio katedroje.

Stepono Batoro portretas įkomponuotas ovale, kuris įrėmintas į kvadratinius rėmelius. Juos gaubia mantija, pamušta šermuonėlių kailiu su dekoruotais pakraštėliais. Valdovas pavaizduotas pasisukęs trimis ketvirčiais į kairę pusę, žvilgsnį nukreipęs į žiūrovą, kairėje rankoje laikantis skeptrą. Jis pasidabinęs žiponu, ant kurio vilki deliją su plačia kailine apykakle, ant galvos kailinė kepurė magerė, prie kurios pritvirtinta škofija su plunksnomis. Po atvaizdu yra užrašas Stephanus Bathori Konig in Pohlen., dešiniajame kampe – skaičius 94. Po rėmeliais su Stepono Batoro portretu įkomponuota pagalvėlė su karališkosiomis insignijomis: karūna, valdžios obuoliu ir skeptru. Manoma, kad portretas sukurtas pagal Tomo Treterio (Tomasz Treter, 1547–1610) leidinyje Regum Poloniæ icones... (Roma, 1591) publikuotą medžio raižinį. Jis perspausdintas Arnoldo Myliaus (Arnold Mylius, 1540–1604/1605) knygoje Principum et regum Polonorum imagines ad vivum expressae... (Kelnas, 1594). Neretai nurodoma, kad portretas sukurtas pagal 1589 m. Martyno Kromerio (Marcin Kromer, 1512–1589) knygoje Polonia: sive de origine et rebus gestis Polonorum... publikuotą portretą. Tačiau rankos padėtis, skeptro ir škofijos su plunksnomis forma kur kas artimesnė T. Treterio leidinyje paskelbtam atvaizdui.

Aptariamas portretas publikuotas Franco Kristofo fon Kevenhiulerio (Franz Christoph von Khevenhüller, 1588–1650) leidinyje Annales Ferdinandei... (t. 1, Leipcigas, 1721, portretas p. 166–167). Analogiškas atvaizdas atspausdintas to paties autoriaus F. K. fon Kevenhiulerio leidinyje Conterfet Kupfferstich... (t. 1, Leipcigas, 1721, portretas p. 166–167). Leidinys Annales Ferdinandei..., iliustruotas daugiau nei 200 portretų, pasirodė 1640–1641 m., rengiant antrąjį leidimą (pasirodė 1721–1726 m.), paruoštos atskiros klišės su puošniais rėmeliais, į kuriuos įkomponuoti portretai. 1721–1722 m. pasirodė anksčiau minėto leidinio dviejų tomų iliustracijų rinktinė Conterfet Kupfferstich.

Darbas publikuotas

Eksponatai. 2016–2017 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2016–2017. Exhibition catalogue, sud. / comp. D. Avižinis, T. Zarankaitė-Margienė, Vilnius, 2017, p. 34–35, kat. II. 4.

Medžiagą parengė Rita Lelekauskaitė
Fotografas Mindaugas Kaminskas

Naudota literatūra
Besala J., Biedrzycka A. „Stefan Batory“, in: Polski słownik biograficzny, t. 43/1, z. 176, Kraków, 2004, s. 114–129.

Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2009–2015. Exhibition catalogue, sud. / comp. D. Avižinis, R. Lelekauskaitė, Vilnius, 2016, p. 94–95, poz. III. 8.
Gudavičius E., Matulevičius A. „Batoras Steponas“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 2, vyr. red. A. Račis, Vilnius, 2002, p. 711.
Jakubowski T. Grafika. Portrety. Zamek Królewski w WarszawieMuzeum Fundacja Zbiorów im. Ciechanowieckich. Katalog zbiorów, Warszawa, 2017, p. 514, kat. 473.

Katalog portretów osobistości polskich i obcych w Polsce działających, t. 4, red. H. Widacka, Warszawa, 1994, p. 389, kat. 5231.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir didikų portretai iš Ukrainos muziejų / Portraits of the Rulers and Magnates of the Grand Duchy of Lithuania from Museums in Ukraine / Портрети Великих князів і вельмoж Великого Князівства Литовського із українських музеїв, sud. / comp. / упоряд. V. Dolinskas, B. Verbiejūtė, Vilnius, 2012, p. 109, 149.