Savaitės eksponatas

Pradžia  |  Lankytojams  >  Savaitės eksponatas  >  Šaunamojo ginklo vamzdis

Šaunamojo ginklo vamzdis

XVI–XVII a.
Matmenys: 29,5 x 3,3; 25,2 x 3,3 cm
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijos 1993 m. tyrimai, radinių inv. Nr. 630, 675.
Konservavo Andrius Salys, rest. prot. Nr. 1133/16761; 1134/16762 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

1993 m. tiriant vidinį Valdovų rūmų kiemą, plote Nr. 2, maždaug 0,8–1,1 m gylyje, permaišytuose sluoksniuose buvo surasta įvairių metalinių radinių, tarp kurių aptiktos ir dvi aštuonbriaunio ginklo vamzdžio nuolaužos.

Vienas vamzdžio fragmentas buvo su išlikusia detale, kuri pagal formą ir išdėstymo vietą, kaip vėliau paaiškėjo, galėjo būti taikiklis arba tvirtinimo elementas prie apsodo. Buvo atlikti tikslūs išlikusių ginklo dalių matavimai. Nors iššovus paskutinį šūvį vamzdžio dalys buvo labai deformuotos, pats drūtgalys (t. y. galinė jo dalis) nukentėjo minimaliai, tad pavyko išmatuoti kalibrą – jis yra maždaug 20 mm.

Dėl ginklo identifikavimo buvo kreiptasi į senovinių šaunamųjų ginklų specialistus. Tačiau tiksliai nustatyti ginklo tipo nepavyko, nes dirbinio yra išlikę tik fragmentai. Vis dėlto iš to, kas liko, galima spręsti, kad tai gali būti muškietos vamzdžio nuolaužos. Greičiausiai tai yra XVI a. antros pusės – XVII a. ginklo fragmentas. Aštuonbriaunis vamzdis buvo būdingas XVI–XVII a. ir vėlesnio laikotarpio ginklams.

Muškieta – per vamzdžio laibgalį užtaisomas ilgavamzdis šautuvas, kuriuo šaudoma nuo peties. Šis ginklas atsirado XVI a. trečiame dešimtmetyje Ispanijoje. Jis laikytas pėstininkų ginklu, durtuvo neturėjo. Priklausomai nuo rūšies ir kalibro, muškieta galima pataikyti į žmogų, esantį daugiausiai už 200 m, bet didžiausią taiklumą pasiekti galima maždaug iš 70 m nuotolio.

XVI a. muškietos kalibras buvo 20–23 mm, vamzdis gerokai ilgesnis už arkebuzos – iki 100–140  cm. XVII a. muškietos kalibras sumažėjo, tad siekdavo 18–20 mm (retai – iki 22 mm). Bendras ginklo ilgis buvo apie 175 cm, vamzdžio – 110–130 cm. Labiausiai muškietos paplito XVII a., o išnyko maždaug XIX a. antroje pusėje, kai jas pakeitė tobulesni graižtviniai šautuvai.

Be šių muškietos vamzdžio nuolaužų, Valdovų rūmų teritorijoje buvo rasta ir kitų ginklų dalių. Vienos iš jų yra dagtinės muškietos spynos: https://www.valdovurumai.lt/lankytojams/savaites-eksponatas/dagtines-muskietos-spynos.

Medžiagą parengė Andrius Salys
Konsultavo Vytauto Didžiojo karo muziejaus fondų saugotojas Vidmantas Airini
Fotografas Vytautas Abramauskas
Dailininkė Rita Manomaitienė

Panaudota literatūra
Sapjanskienė V., Airini V. „Dagtiniai ir ratukiniai šautuvai“, in: Vytauto Didžiojo karo muziejus 2011 metais. Almanachas, Kaunas, 2012, p. 31–66.

Vilniaus Žemutinės pilies rūmai, t. 4: 1994–1995 metų tyrimai, sud. V. Urbanavičius, Vilnius, 1999.
Жук А. Б. Стрелковое оружие, Москва, 1992.