Savaitės eksponatas

Pradžia  |  Lankytojams  >  Savaitės eksponatas  >  Rytietiškas lanko strėlės antgalis

Rytietiškas lanko strėlės antgalis

XIV a. I ketv.
Geležis, bendras ilgis 9,5 cm, plunksnos ilgis 7,3 cm, plotis 1,5–0,8 cm, storis 0,2–0,5 cm
Blaževičius P. Vilniaus pilių teritorijos su įtvirtinimais, pastatais ir jų liekanomis (u. k. 1791) (Vilniaus m.) detaliųjų archeologinių tyrimų 2019 m. ataskaita, radinio inv. Nr. 558
Konservavo Mantvydas Mieliauskas, rest. prot. Nr. 162/17182 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

Vilniaus pilių teritorijoje archeologinių tyrimų metu surasta ne viena dešimtis strėlių antgalių, menančių neramius Viduramžių kovų laikus. Šių radinių tyrimų duomenys parodė, kad XIII a. pabaigoje – XIV a. buvo naudojamas ne tik arbaletas, bet ir lankas. Remiantis dr. Gintauto Rackevičiaus 2002 m. publikuotais duomenimis, Vilniaus Aukštutinės pilies sluoksniuose rasta daugiau kaip 60 lanko strėlių antgalių, datuotų XIV a. – XVI a. pirma puse. Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje rasta per 80 lanko strėlių antgalių, datuotų XIV a. antra puse – XV a. pradžia. Dalis rastų lanko strėlių antgalių neabejotinai yra rytietiškos kilmės.

Vienas tokių antgalių buvo rastas ir 2019–2020 m., tyrinėjant kultūrinius sluoksnius Valdovų rūmų pietinio korpuso G rūsyje. Šis antgalis aptiktas sluoksnyje, susiformavusiame Ankstyvosios mūrinės pilies (XIII a. pab.) pietinės gynybinės sienos išorėje. Tai geležinis, įtveriamasis lanko strėlės antgalis, plokščia trikampiu smaigaliu plunksna. Remiantis G. Rackevičiaus sudaryta lanko strėlių antgalių tipologija, šis antgalis priskirtinas 32B tipui.

Šią tipologinę grupę autorius sudarė panaudodamas šešis Lietuvoje rastus antgalius. Trys iš jų buvo aptikti Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje. Pastebėtina, kad pagal G. Rackevičiaus tipologiją, 32-o tipo lanko strėlės antgaliai išskiriami į variantus A ir B. Autorius taip pat nurodo, kad šis antgalių tipas panašiausias į A. F. Medvedevo 1966 m. sudarytos strėlių antgalių tipologijos 52-ą tipą. Tačiau, anot G. Rackevičiaus, Lietuvoje rastų šio tipo antgalių plunksnos yra labiau ištęstų proporcijų.

Lyginant su A. F. Medvedevo tipologija, G. Rackevičiaus 32-o tipo A variantas labiau atitinka 52-ą tipą, tačiau 32-o tipo B variantas panašesnis į A. F. Medvedevo tipologijos 66-ą tipą. Pagal bendruosius požymius – ištęsta, trikampiu smaigaliu plunksna, kvadratinio skerpsjūvio įtvara, bendrieji antgalio matmenys – pastarąjį tipą atitinka ir pristatomas lanko strėlės antgalis.  

Tokio tipo lanko strėlių antgalius XIII a. pirmoje pusėje į Rytų Europą atgabeno mongolai. Jie paplito XIII a. pabaigoje – XIV a., ypač pietinėje Rusios dalyje. Tokie antgaliai randami mongolų užkariautų Rusios gyvenviečių sluoksniuose (pavyzdžiui, XIII a. Smolensko sluoksniuose, XIII a. pab. – XIV a. pradžios Naugardo sluoksniuose, XIV a. Podolės Kameneco pilkapyne).

Tokie lanko strėlių antgaliai naudoti tiek karyboje, tiek medžioklėje. Jie taip pat galėjo būti naudojami kartu su kitu rytietišku išradimu – strėlės švilpuku https://www.valdovurumai.lt/lankytojams/savaites-eksponatas/streles-svilpukas.

Šis lanko strėlės antgalis eksponuojamas nuolatinėje Valdovų rūmų muziejaus ekspozicijoje (III maršrutas, 52 salė, 52.2 vitrina).
Medžiagą parengė Dovilė Urbonavičiūtė-Jankauskienė
Fotografas Vytutas Abramauskas
Dailininkė Rita Manomaitienė
 
Naudota literatūra
Rackevičius G. Arbaletas ir lankas Lietuvoje XIII–XIV a., Vilnius, 2002, p. 148, 287.
Медведев А. Ф. Ручное метательное оружие (Лук и стрелы, самострел). VIII–XIV вв., Москва, 1966, c. 75, 175.