Savaitės eksponatas

Pradžia  |  Lankytojams  >  Savaitės eksponatas  >  Prezervatyvas „Gummi-Schultz, Dublosan“

Prezervatyvas „Gummi-Schultz, Dublosan“

XX a. I p.
Dėžutės skersmuo 4 cm, aukštis 1,2 cm
Kurila L. V. Vilniaus pilių teritorijos su įtvirtinimais, pastatais ir jų liekanomis (u. k. 1791) (Vilniaus m.) detaliųjų archeologinių tyrimų 2016 m. ataskaita, radinio inv. Nr. 4161.
Restauravo Mantvidas Mieliauskas, rest. prot. Nr. 685/14224 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

Antrojo pasaulinio karo metais Vilniaus Pilies kalne buvo įkurti vermachto kariuomenės įtvirtinimai. 2016 m. šalia Pilies kalno archeologai rado vokiečių karių asmeninių daiktų. Tarp jų – lateksinis prezervatyvas aliuminio dėžutėje su dangteliu.

Užrašas ant dangtelio: Hygienischer GUMMISCHUTZ, DEUTSCHE GESELLSCHAFT DUBLOSAN m. b. H., FRANKFURT A[M]. M[AIN]. U[ND] BERLIN („Higieniška GUMINĖ APSAUGA, VOKIETIJOS ĮMONĖ DUBLOSAN, FRANKFURTAS P[RIE] M[AINO] I[R] BERLYNAS“).

Viduje rastas popieriaus lapelis su tekstu. Lapelis ganėtinai sunykęs, išlikusi skiautė su žodžiu Briefmarken (liet. „pašto ženklas“). Jame galėjo būti nurodyta toliau pateikiama informacija.

Pirmame lape rašoma: Verhütet Geschlechtskrankheiten. Jeder außereheliche Geschlechtsverkehr ist gefahrbringend. Durch den Gebrauch von Dublosan-Schtzmitteln (Gummischutz od.[er] Dublosan-Salben-Schutz) wird die Gefhar der Ansteckung wesentlich vermindert („Apsauga nuo lytiniu keliu plintančių ligų. Kiekvienas nesantuokinis lytinis aktas yra pavojingas. Naudojant Dublosan apsaugos priemones (guminę apsaugą ar[ba] Dublosan tepamąją apsaugą) rizika užsikrėsti labai sumažės.“).

Antrame lape rašoma: Auf Wunch diskrete Zusendung der DUBLOSAN-Scutzmittel gegen Voreinsendung des Betrages (Briefmarken) oder Nachnahme, durch die („DUBLOSAN apsaugos priemonė diskretiškai pristatoma iš anksto apmokėjus (pašto ženklu) arba pristačius grynųjų pinigų.“).

Prezervatyvas – barjerinė apsaugos priemonė, naudojama siekiant išvengti nepageidaujamo nėštumo arba lytiškai plintančių ligų. Minima, kad kareiviai vandeniui atsparius, elastiškus ir tvirtus prezervatyvus galėjo naudoti ir asmeniniams daiktams arba įtaisams apsaugoti. Dauguma karinių struktūrų prezervatyvus dalijo savo būriams. Netgi tuomet, kai 1941 m. Vokietijoje civiliams buvo draudžiama juos naudoti, prezervatyvai buvo kiekvieno kareivio vaistinėlės dalis.

Ženklas Dublosan įregistruotas 1924 metais. Tuomet imti gaminti prezervatyvai dėžutėse ir tepalai tūbelėse, skirti apsisaugoti nuo lytiškai plintančių ligų. Iki pat 1960 m. Dublosan prezervatyvai buvo parduodami sidabro spalvos aliuminio dėžutėse, vėliau – dedami į plastikines dėžutes. Dublosan prarado populiarumą 1982 m. Federalinei sveikatos tarnybai uždraudus gaminius, turinčius gyvsidabrio.

Lateksinius prezervatyvus Pirmojo pasaulinio karo metais Berlyne išrado žydų ir lenkų kilmės chemikas Julijus Fromas (Julius Fromm). 1916 m. jis patentavo išradimą, o savo gaminį pavadino „Fromms Act“. 1920 m. išradėjas gavo Vokietijos pilietybę. 1926 m. Rytų Berlyne įkūrė fabriką, jis pagamindavo 24 mln. prezervatyvų per metus. 1930 m. J. Fromas įkūrė naują fabriką Kėpenike (Köpenick) (Vokietija), jis pagamindavo 50 mln. prezervatyvų per metus. Prezervatyvai taip pat buvo eksportuojami į Austriją, Didžiąją Britaniją, Islandiją, Nyderlandus, Šveicariją, Vengriją ir net Naująją Zelandiją. XX a. ketvirtajame dešimtmetyje prezervatyvai „Fromms Act“ tapo vienu žymiausių pasaulinių prekių ženklų savo kategorijoje, nekalbant apie ženklą „Durex“, atsiradusį 1929 metais. J. Fromas taip pat žinomas kaip prezervatyvų automatų išradėjas. 1930 m. birželio 12 d. Berlyno apygardos sveikatos valdininkai pasirašė sutartį su Vokietijos Dublosan bendrove prezervatyvų pardavimo automatams įrengti. Automatai buvo pastatyti baruose, kavinėse, kabaretuose, traukinių stotyse, aikštėse, viešbučiuose, netgi fabrikuose. Vienas prezervatyvas kainavo 40 pfenigų, o pakuotė su trimis vienetais – 1 reichsmarkę. Tiekimą reguliavo Berlyno apygardos rotušė. 1932 m. žurnale „Informacija apie venerines ligas“ rašoma, kad Berlyne buvo įrengta nuo 1 500 iki 2 000 prezervatyvų automatų. Nors Vokietijos politika dėl kontracepcijos buvo griežta, 1933 m., įsigaliojus įstatymui, buvo uždrausta reklamuoti kontracepcijos priemones ir jomis prekiauti be specialaus leidimo. Prezervatyvai buvo traktuojami tik kaip apsauga nuo venerinių ligų.

Adolfui Hitleriui tapus Vokietijos vadovu, buvo pradėta akcentuoti vokiška gaminių kilmė, tad 1938 m. J. Fromas buvo priverstas parduoti savo verslą baronienei Elizabetai fon Apenštein (Elisabet von Apenstein), Hermano Geringo (Hermann Gering) krikšto mamai. Taip J. Fromo verslas tapo ideologiškai tinkamas Trečiajam reichui. Po Antrojo pasaulinio karo fabrikas buvo Vokietijos Demokratinės Respublikos nuosavybė.

Medžiagą parengė Milda Samulionytė ir Mantvidas Mieliauskas
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Dimoldenberg A. „How the Nazis Annihilated a Jewish Businessman’s Condom Empire“, in: vice.com, 2016, https://www.vice.com/en_us/article/bnp4xa/inventor-condom-vending-machine-julius-fromm [žiūrėta 2018-01-10].
„Dublosan“, in: markenmuseum.de, 1924, http://www.markenmuseum.de/marke_dublosan0.0.html [žiūrėta 2018-01-08].
Millett K. Sexual Politics, New York, 2016, p. 166.
Rocha L. „The Great Rubber Robbery: How Julius Fromm’s Condom Empire Fell to the Nazis“, in: berlinbooks.org, 2011, http://berlinbooks.org/brb/2011/01/the-great-rubber-robbery-how-julius-fromm%E2%80%99s-condom-empire-fell-to-the-nazis/ [žiūrėta 2018-01-10].

Ruhetag: The Day to Day Life of the German Soldier in WWII, vol. 1: Health and Hygiene, edited J. L. Pool, Atglen, 2015, p. 139, 146.
Timm A. F. The Politics of Fertility in Twentieth-Century Berlin, Cambridge, 2010, p. 76.

Venereal Disease Information, vol. XIV, Evanston, 1932, January 26, p. 146.