Savaitės eksponatas

Pradžia  |  Lankytojams  >  Savaitės eksponatas  >  Paauksuota lameliaro šarvų plokštelė

Paauksuota lameliaro šarvų plokštelė

XIV a. II p. – XV a. pr.
Geležis, auksavimas
Ožalas E., Montvilaitė E., Žvirblys A. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų šiaurinio ir vakarinio korpusų bei šiaurinio rūmų priestato archeologiniai tyrimai 2007–2009 m., radinio inv. Nr. 12.
Restauravo Rima Niunkienė, rest. prot. Nr. 499/5354 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Plokštelės dangos SEM-EDX analizę atliko Medeina Steponavičiūtė, tyrimo Nr. MT-26/1587 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

Lameliaras – šarvai, sudaryti iš mažų plokštelių, kurios viena su kita surišamos siaurais dirželiais arba virvelėmis, ištraukiamomis per jose esančias skylutes. Šis Azijoje užgimęs šarvų tipas laikui bėgant nukeliavo netgi iki Vakarų Europos. Čia, nors ir fragmentiškai, pasitaiko archeologinėje medžiagoje, taip pat fiksuojamas ikonografijoje. Į Lietuvą jis galėjo patekti per rytų slavus ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenei tiesiogiai susidūrus su totorių kariais.

Iš gausybės Vilniaus Žemutinės pilies didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje archeologų aptiktų lameliaro šarvų plokštelių išsiskiria viena plokštelė. Tai kraštinė lameliaro šarvų detalė suapvalintais kraštais. Plokštelė papuošta panašiai kaip ir kitos šioje teritorijoje rastos kraštinės detalės suapvalintais kraštais – iškalti panašūs pusrutuliai. Vis dėlto, geriau įsižiūrėjus į ornamentą, matyti, kad šios plokštelės negalima sieti su kitomis jai artimo stiliaus plokštelėmis. Minėtos detalės iškilūs pusrutuliai apkalti ne atskirų taškelių, bet ilga linija, vingiuojančia tarp visų iškilimų. Iš visų iki šiol žinomų lameliaro plokštelių ji išsiskiria ne tik savo puošyba, bet ir aukso dangos pėdsakais. Ornamentacija ir aukso danga rodo, kad tai itin brangių šarvų detalė. Tuo ji skiriasi nuo kitų Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje rastų lameliaro plokštelių.

Apie tai, kad šio tipo šarvus naudojo ir karinis bei valdantysis elitas, liudija Lietuvos didžiojo kunigaikščio (1381–1382) Kęstučio 1379 m. antspaudas, kuriame pavaizduotas pėsčias karys, dėvintis lameliaro šarvus ant žiedmarškės. Kad šiame antspaude pavaizduoti būtent šio tipo šarvai, pirmasis pastebėjo švedų tyrėjas Bengtas Todemanas (Bengt Thordeman), ieškodamas lameliaro šarvų iš Visbio mūšio masinės kapavietės Gotlando saloje (Švedija) analogijų. Dar 1940 m. jo padarytas išvadas patvirtino ir Vilniaus Žemutinės pilies didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje aptikti archeologiniai radiniai.

Šv. Teodoras Stratilatas, dėvintis lameliaro šarvus. Teodoro evangelija, apie 1327

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio antspaudas, 1379

Medžiagą parengė Paulius Bugys
Fotografas Vytautas Abramauskas, piešinio autorius Šarūnas Miškinis

Panaudota literatūra
Bugys P. „A Study of Lamellar Armour Plates from the Lower Castle of Vilnius“, in: Acta Militaria Mediaevalia, vol. XII, Kraków–Sanok–Wrocław, 2016, p. 35–50.
Thordeman B. Armour from the Battle of Wisby 1361, vol. 1: Almquist & Wiksells Boktryckeri, Uppsala, 1939.