Savaitės eksponatas

Pradžia  |  Lankytojams  >  Savaitės eksponatas  >  Medalis, skirtas Kristupui Radvilai (jaunesniajam)

Medalis, skirtas Kristupui Radvilai (jaunesniajam)

Kopija pagal 1625 m. Jono Trilnerio (Hannus Trylner, † apie 1652) sukurtą medalį
Kopijos autorius Ježis Panasiukas (Jerzy Panasiuk)
Varšuva, Lenkija, 2014 m.
Baltasis metalas, kalyba; plotis 32,26 mm, aukštis 40,68 mm, storis 2,03 mm
Įrašas averse – CHRI RADZIWILL D G BIRZA · ET · DVBIN · DVX · M · D L CAM D · S R I · PER:
Įrašas reverse – TENDET IN ARDVA VIRTVS, apačioje – 1626
Inv. Nr. VR-1034
2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

Medalis skirtas Kristupui Radvilai (jaunesniajam) (1585–1640) – kunigaikščiui, Vilniaus vaivadai ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiajam etmonui (1633/1635– 1640), kilusiam iš Radvilų giminės Biržų evangelikų reformatų kunigaikščių atšakos. Jis yra Kristupo Radvilos Perkūno (1547–1603) sūnus, Jonušo Radvilos (1612–1655) tėvas, Jonušo Radvilos (1579–1620) brolis. Studijavo Leipcigo, Heidelbergo (Vokietija) ir Šveicarijos universitetuose. 1606– 1607 m. rėmė Lenkijos didžiojo etmono Mikalojaus Žebžidovskio (Mikołaj Żebżidovski) suorganizuotą ginkluotą maištą (rokošą) prieš Abiejų Tautų Respublikos valdovą Žygimantą Vazą (1587–1632). Palaikė savo maištaujantį brolį Jonušą Radvilą. Po 1607 m. suartėjo su karaliaus dvaru. Valdant karaliui Žygimantui Vazai, jo tikėjimas kenkė karjerai, tačiau protestantizmo neišsižadėjo ir visą laiką uoliai rėmė evangelikus reformatus. Kristupo Radvilos (jaunesniojo) siūlymu Seime priimtas įstatymas, kuriuo sulygintos katalikų ir nekatalikų teisės. Kovojo su švedais, atsiėmė iš jų Biržus ir Mintaują (1625). Kovos Livonijoje buvo sėkmingos. Kunigaikštis Kristupas Radvila (jaunesnysis) dalyvavo 1632–1634 m. Smolensko kare su Rusija, taip pat yra pirmas Abiejų Tautų Respublikos karo vadas, kariuomenę papildęs dragūnais. Jis įsteigė reformatų mokyklas Kėdainiuose (1625), Slucke (1626), sustiprino Biržų pilį. Vengruve ir Kėdainiuose vietoj katalikams atiduotų bažnyčių statė naujas evangelikų reformatų šventoves. 1636 m. buvo pakviestas į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę taisyti Trečiojo Lietuvos Statuto (1588). Rėmė knygų leidybą. Parašė kūrinių apie karinę patirtį, finansavo Gdansko Biblijos leidybą.

Medalio averse pavaizduotas kunigaikštis Kristupas Radvila (jaunesnysis) su puošniais, gausiai ornamentuotais šarvais, profiliu pasisukęs į dešinę pusę. Medalio reverse – Radvilų giminės herbas su Radvilų Ereliu. Herbo skydą iš kairės pusės laiko į kairę profiliu pasisukęs liūtas, iš dešinės pusės – grifonas. Virš herbo matyti trys riterio šalmai, puošti karūnomis, virš kurių pasikartoja heraldinis Erelis, vėlgi iš kairės laikomas liūto, o iš dešinės – grifono. Aptariamas eksponatas yra Jono Trilnerio (Hannus Trylner, † apie 1652) 1625 m. sukurto medalio kopija. J. Trilneris mokėsi raižymo meno Dancige (dab. Gdanskas), 1610 m. pradėjo darbą Vilniaus monetų kalykloje. Iš karto ėjo štampų graverio pareigas, vėliau buvo prabuotoju (1618), monetų kalyklos kalėju ir kalyklos vedėju (1619). Taip pat turėjo teisę kalti medalius.

Medžiagą parengė Toma Zarankaitė-Margienė
Fotografas Mindaugas Kaminskas

Naudota literatūra
Augustyniak U. Dwór i klientela Krzysztofa Radziwiłła (1585–1640). Mechanizmy patronatu, Warszawa, 2002.
Augustyniak U. W służbie hetmana i Rzeczpospolitej. Klientela wojskowa Krzysztofa Radziwiłła (1585–1640), Warszawa, 2004.

Eksponatai. 2016–2017 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2016–2017. Exhibition catalogue, sudarė D. Avižinis, T. Zarankaitė-Margienė, Vilnius, 2017, p. 148–149.
Lietuva medaliuose. XIV a. – XX a. pradžia. Albumas, sudarė V. Ruzas, Vilnius, 1998, p. 18.
Lukšaitė I., Matulevičius A. „Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 19, vyr. redaktorius A. Račis, Vilnius, 2011, p. 434–435.