Savaitės eksponatas

Pradžia  |  Lankytojams  >  Savaitės eksponatas  >  Kredensas

Kredensas

Prancūzija, XVI a. II p.
Riešutmedis, juodmedis, marmuras, geležis, vario lydinys, šilkas; profiliavimas, tekinimas, drožyba, auksavimas
177 x 51 x 105 cm
Inv. Nr. VR-260
Eksponatą 2007 m. lapkričio 19 d. antikvariate „Kunsthandel Reinhold Hofstätter“ (Viena, Austrija) būsimam Valdovų rūmų muziejui įsigijo Lietuvos dailės muziejus. 2009 m. gegužės 27 d. jis perduotas Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams.

XVI a. viduryje Prancūzijos baldų gamyba išgyveno ryškias permainas. Naujas renesanso stilius reiškėsi architektūroje, tapyboje, literatūroje, tačiau buvo pastebimas ir baldų puošyboje. Tai visų pirma susiję su tuo, kad pradėti naudoti antikiniai elementai, jie paplito grafikos darbuose, Italijoje užgimė naujas renesanso stilius, o Prancūzijos karalius Pranciškus I (1494–1547) domėjosi meno naujovėmis. Valdovo kvietimu į Prancūziją atvyko italų menininkų, jie darė didelę įtaką vietos meistrams. XVI a. pradžioje prancūzų baldų kūrėjai dar naudojo įprastą ir mėgstamą ąžuolo medieną, o baldus puošė gotikiniais ornamentais ir masverko detalėmis. Tačiau jau minėto amžiaus viduryje gotikinius elementus pamažu pakeitė augaliniai motyvai, groteskas, žmonių, gyvūnų figūros, o gamyboje naudotą ąžuolą – riešutmedis, jo mediena daug tinkamesnė naujai paplitusioje drožyboje. Pakito baldų konstrukcija ir formos, atsirado nauji baldų tipai, o juos puošiant neretai įkvėpimo buvo semiamasi iš plačiai paplitusių Nyderlanduose kurtų grafikos darbų.

Viena iš naujovių – dviejų dalių kredensai (vadinami armoires arba moubles à deux corps), atsiradę XVI a. viduryje Prancūzijos Il de Franso regione. Valdovų rūmų muziejuje saugomas vienintelis šio tipo baldo pavyzdys, sukurtas XVI a. antroje pusėje. Kredenso apatinė dalis truputį platesnė už viršutinę, tačiau jų dekoras labai panašus. Abi dalys turi po dvejas dureles. Viršutinės dalies šonuose yra po du pusapvalius piliastrus, apačioje vienas platesnis ir du siauresni stalčiai. Apatinėje dalyje yra du pailgi stalčiai, po jais – durelės. Šio tipo baldai dažnai būdavo puošiami ir nedidelėmis marmuro detalėmis. Valdovų rūmų muziejaus kredensas papuoštas 15 tokių detalių, kai kurios jų įkomponuotos į stalčių priekinę dalį. Kompoziciją papildo drožinėti augaliniai motyvai ir smulkios juodmedžio detalės. Pagrindinis dekoro elementas – drožinėtos durelės. Ant jų būdavo įprasta vaizduoti dorybių alegorijas, metų laikus, pasaulio stichijas. Dažnai dekoracijos drožinėtos pagal Antverpene ir Harleme dirbusio grafiko Hendriko Golcijaus (Hendrick Goltzius, 1558–1617) sukurtus vario raižinius. Juose matomas vaizdas baldų detalėse būdavo supaprastinamas, dažniausiai paliekant neutralų foną. Minėtais darbais rėmėsi ir Valdovų rūmų muziejaus baldą dekoravęs drožėjas. Atsižvelgiant į grafikos darbus, nustatyta, kad ant durelių vaizduojamas nuosaikumas, teisingumas, pavasaris ir labdarystė. Visos figūros ir drožybos elementai paauksuoti.

Šio tipo baldai dar turėdavo viršutinę dalį – trikampį kelių dalių frontoną su centre esančia niša, joje būdavo skulptūrėlė. Kredensų vidus dažniausiai būdavo puošiamas vario lydinio vinutėmis pritvirtintu šilko audiniu. Kalbant apie Valdovų rūmų muziejaus kredensą, šilko audiniu dekoruota jo viršutinės dalies durelių vidinė pusė.

Medžiagą parengė Dalius Avižinis
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Link-Lenczowska S. Francuskie szafki kredensowe w zbiorach Zamku Królewskiego na Wawelu, Kraków, 2013.
Link-Lenczowska S. Meble „drugiego renesansu“ francuskiego w zbiorach wawelskich. Wzory graficzne plaskorzeżbionych „panneaux“, in: Studia Waweliana, t. 8, Kraków, 1999, s. 53–80.
Link-Lenczowska S. Meble francuskie w zbiorach Zamku Królewskiego na Wawelu, Kraków, 2016.