Savaitės eksponatas

Pradžia  |  Lankytojams  >  Savaitės eksponatas  >  Keraminio indo šukė su arabišku užrašu

Keraminio indo šukė su arabišku užrašu

XIV a. 9–10 deš.
Striška G. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. Valdovų rūmų šiaurinio ir rytinio korpusų prieigų archeologinių tyrimų 2003–2004 m. ataskaita, radinio inv. Nr. 5820.

Vilniaus Žemutinės pilies didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje XIV a. paskutiniais dešimtmečiais datuojamame sluoksnyje virš lentomis kloto paviršiaus buvo surasta vietos keramikai nebūdinga balto molio masės šukė su ornamentu ir užrašu arabų kalba. Ji gerai išsilaikiusi. Šukė dengta baltos spalvos matine glazūra ir polichrominiu viršglazūriniu ornamentu. Taip dekoruoti dirbiniai priskiriami XIV a. Aukso ordos teritorijos meistrų gamintai kashi tipo keramikai, dėl glazūravimo būdo panašumo dažnai vadinamai dar ir minai tipo keramika, kurios ištakos siejamos su XII a. Irano teritorija.

Prabangaus indo šukę taip pat puošia iš kobalto išgautos mėlynos spalvos poglazūrinis ir ryškių raudonos, žalios bei rudos (oranžinės (?)) spalvų viršglazūrinis piešinys. Šukės pakraštėlyje  mėlyno fono apsuptyje matomas raudonos spalvos glazūros kontūru apvestas užrašas, viduje puoštas tikro aukso folijos juostele. Manoma, kad indo pakraštėlį puošęs pasikartojantis motyvas yra žodžių al-izz trumpinys (išvertus – „šlovė“) arba žodis li-ā [fīya]  (išvertus – „sveikatai“, „sveikatos“). Tokių užrašų aptinkama ant puošniausių ir brangiausių Aukso ordos keraminių indų. Naudotas tikras auksas, todėl jie buvo brangūs. Minėtų indų retai randama už Aukso ordos ribų. Pasak importinės keramikos tyrinėtojų, šis indo fragmentas galėtų būti priskirtas nedideliam dubenėliui arba rožių vandens indui.

Tai ne vienintelis Vilniaus Žemutinės pilies didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje rastas ir su Aukso ordos keramika siejamas indo fragmentas. Manoma, kad aptiktos maždaug penkiolikos indų  šukės.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ryšius su Aukso orda liudija Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje aptikti keramikos ir kiti radiniai. Čia rasta ir varinė Aukso ordos chano Džanibeko (1342–1357) moneta, kaldinta 752 m. pagal musulmonų kalendorių (1350–1351) Sarajaus al Džadido monetų kalykloje, ir iš vario lydinio skardos pagaminta apyrankė su įrašu arabų kalba.

Medžiagą parengė Gintautas Striška
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Remecas E. „Aukso Ordos monetos Lietuvoje“, in: Kultūros paminklai, 2002, Nr. 9, p. 21–24.
Urbonaitė-Ubė M. Vėlyvųjų viduramžių ir Naujųjų laikų importiniai keraminiai indai Vilniaus miesto ir pilių teritorijoje. Daktaro disertacija, Klaipėda, 2018, p. 72–80.
Лисова Н. Ф. „Орнамент глазурованной посуды золотоордынских городов нижнего Поволжья“, in: Археология Евразийских степей, Казань, 2012 (выпуск 15).