Savaitės eksponatas

Pradžia  |  Lankytojams  >  Savaitės eksponatas  >  Kampinio koklio dalis su Aleksandro Kristupo Chodkevičiaus herbu

Kampinio koklio dalis su Aleksandro Kristupo Chodkevičiaus herbu

XVII a. I p.
Molis, glazūra
Matmenys: aukštis 24 cm, plotis 10 cm
Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijos 1995 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 53/1.
Konservavo Medeina Steponavičiūtė, rest. prot. Nr. 885/12236 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

Herbinio koklio fragmentas aptiktas per 1995 m. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų vakarinio korpuso L rūsio tyrimus. Iš buvusio herbinio kampinio koklio išliko tik siauroji plokštė, kuri nupjauta išilgai herbinės kompozicijos. Tame pačiame L rūsyje rasta ir daugiau šios rūšies herbinių koklių nuolaužų, jos padeda rekonstruoti plokštės puošybą. Plokštės centre vaizduojamas herbinis skydas, kuriame – dvišaka strėlė su kryžma (lenk. herbas Kościesza). Virš skydo – grotelinis šalmas su kalaviju užsimojusiu grifonu. Herbo skydą iš abiejų pusių prilaiko du skydininkai – grifonai. Viršutiniuose koklio kampuose buvo raidės AC CH. Apatiniuose kampuose – raidės C ir V (arba W). Inicialai ir herbas priskirtini Aleksandrui Kristupui Chodkevičiui (1615?–1676), Vilniaus katedros kanauninkui, kapitulos nariui, Šv. Kazimiero koplyčios klebonui. Jis kanauninko pareigas ėjo nuo 1634 m. iki pat mirties. 1649 m. nominuotas, o 1651 m. konsekruotas Vendeno (dabar Cėsys) vyskupu, buvo Abiejų Tautų Respublikos senatoriumi. Galima manyti, kad šie keli koklių fragmentai į Valdovų rūmų vakarinio korpuso rūsį pateko iš kaimynystėje buvusių kapitulai priklausiusių pastatų, o krosnis su Aleksandro Kristupo Chodkevičiaus herbu buvo pastatyta 1634–1649 m., t. y. laikotarpiu, kai jis ėjo tik Vilniaus katedros kanauninko pareigas.   

Medžiagą parengė Eglė Zaveckienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Vilniaus Žemutinės pilies rūmai, d. 4: 1994–1995 metų tyrimai, atsakingasis redaktorius V. Urbanavičius, Vilnius, 1999, p. 76.