Savaitės eksponatas

Pradžia  |  Lankytojams  >  Savaitės eksponatas  >  Grafikos darbas Varšuvos mūšis

Grafikos darbas Varšuvos mūšis

Pagal Eriko Jensono Dalbergo (Erik Jönsson Dahlbergh, 1625–1703) piešinį iš Samuelio Pufendorfo (Samuel Pufendorf, 1632–1694) knygos De Rebus a Carolo Gustavo..., Niurnbergas, 1696
Popierius, vario raižinys
34 x 57,6 cm
Inv. Nr. VR-630
2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)

Samuelis Pufendorfas (Samuel Pufendorf, 1632–1694) buvo vokiečių kilmės Lundo universiteto (Švedija) profesorius. 1677 m., danams užėmus Lundą, pakviestas į Stokholmą. Ėjo Švedijos karaliaus Karolio XI (Karl XI, 1660–1697) istoriografo pareigas. Tuo laikotarpiu parengė karaliaus tėvo Karolio X Gustavo (Karl X Gustav) valdymo (1654–1660) istoriją. 1687 m. pasiprašė atleidžiamas iš pareigų. 1688-aisiais persikėlė į Berlyną, ėjo Brandenburgo markgrafo ir Prūsijos kunigaikščio Frydricho Vilhelmo (Friedrich Wilhelm) dvaro istoriografo ir tarybos nario pareigas. 1694 m. ėmė rūpintis tarnaujant Švedijos karaliui parengto Karolio X Gustavo valdymo istorijos rankraščio leidyba. Veikalą nuspręsta iliustruoti Eriko Jensono Dalbergo (Erik Jönsson Dahlbergh, 1625–1703) piešiniais. Knyga išleista 1696 m. Niurnberge. Leidinys sulaukė didelės sėkmės, 1697 m. išverstas į vokiečių kalbą. Kaip ir leidime lotynų kalba, daugelis graviūrų buvo sukurta pagal E. J. Dalbergo piešinius. Vėliau pasirodė dar daugiau leidimų. Deja, autoriui nebuvo lemta pasidžiaugti savo kūrinio sėkme – 1694 m. jis mirė nuo kraujo užkrėtimo, kai vinimi prasidūrė kojos pirštą.

E. J. Dalbergas, būdamas 16 metų, ėmė tarnauti Švedijos valdininkui Renšeldui (Rehnsköld) Pomeranijoje, šis jaunuolį netrukus išsiuntė mokytis tvirtovių statybos. Po Vestfalijos taikos E. J. Dalbergas buvo paskirtas Švedijos įgaliotiniu, rūpinosi, kad Vokietija mokėtų kontribucijas. Iki 1654 m. gyveno Frankfurte prie Maino. Be diplomato pareigų, galėjo užsiimti patinkama veikla, viena jų buvo piešimas. Didelę įtaką jo kūrybai padarė pažintis su Merianų (Merian) šeima. Nuo 1654 m. studijavo Romoje. 1656 m. švedų karaliaus įsakymu turėjo vykti į Lenkiją, tų pačių metų liepos 17 d. prisijungė prie Švedijos kariuomenės. Karo veiksmuose prieš Lenkiją dalyvavo tik metus. Buvo karo inžinierius ir tvirtovių specialistas, tad prieš puolimą turėdavo apžiūrėti kiekvieną pilį ir miestą, surinkti visus duomenis, parengti planus ir aprašymus. Užėmus tvirtoves ar miestus, paruošdavo tikslius fortifikacijų planus, taip pat rengė projektus, kaip juos patobulinti ir atstatyti. Karo metais sukurtus reportažinius batalinių scenų piešinius atsivežė į Švediją ir reprodukavo.

Vario raižinyje vaizduojama 1656 m. liepos 28 d., pirmoji mūšio prie Varšuvos diena. Didelės kariuomenės pajėgos išsidėsčiusios dešiniajame Vyslos upės krante. Lenkijos ir Lietuvos kariuomenė matoma kiek aukščiau, prie Prahos priemiesčio, jungtinės Švedijos ir Brandenburgo pajėgos pavaizduotos kiek žemiau, kairiajame krante atsiveria Varšuvos miesto panorama. Abipus mūšio scenos įkomponuoti du kartušai, kuriuose įvardytos priešininkų kariuomenės ir jų sudėtis, tarp kovojusių Lenkijos ir Lietuvos pusėje paminėti rusėnai ir totoriai. Grafikos darbo apačioje, legendoje, išvardytas 21 Švedijos pajėgoms vadovavęs asmuo. Vadai pavaizduoti graviūros kairėje pusėje, tarp jų yra Švedijos karalius Karolis X Gustavas (1622–1660) (nr. 1), Brandenburgo elektorius Frydrichas Vilhelmas (Friedrich Wilhelm, 1620–1688) (nr. 2), kunigaikštis Boguslavas Radvila (1620–1669) (nr. 11).

Jungtinė Švedijos ir Brandenburgo kariuomenė trijų dienų mūšyje (1656 m. liepos 28–30 d.) pasiekė pergalę prieš kur kas didesnę Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenę. Trečią mūšio dieną Lenkijos ir Lietuvos valdovas (1648–1668) Jonas Kazimieras Vaza davė įsakymą trauktis. Nepaisant chaotiško pasitraukimo, Lenkijos ir Lietuvos kariuomenė nepatyrė didelių nuostolių. Abu valdovai – Karolis X Gustavas ir Frydrichas Vilhelmas – įžengė į Varšuvą kaip nugalėtojai, tačiau šis mūšis nenulėmė karo baigties. Švedams visą karo eigą apsunkino Maskvos kariuomenė – norėdama įsitvirtinti Livonijoje ji ėmėsi karinių veiksmų prieš švedus.

Raižinys dešinėje pusėje apačioje pažymėtas įrašu N. 40. Pufendorfo leidiniui iliustracijas kūrę dailininkai ne visada pasirašinėjo savo darbus. Nors prie grafikos darbo nėra signatūros, bet Švedijoje rastas piešinys rodo, kad graviūra sukurta pagal E. J. Dalbergo piešinį.

Darbas publikuotas
Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2009–2015. Exhibition catalogue, sudarytojai / compilers D. Avižinis, R. Lelekauskaitė, Vilnius, 2016, p. 168–169, kat. Nr. IV.12.

Medžiagą parengė Rita Lelekauskaitė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Heyduk B. Dahlbergh w Polsce. Dziennik i ryciny szwedzkie z dziejów „Potopu”. 1656–1657, Wrocław, 1971, s. 110–111, kat. nr 18, 19.

Orzeł i trzy korony. Sąsiedztwo polsko-szwedzkie nad Bałtykiem w epoce nowożytnej (XVI–XVIII w.). Wystawa, 8 kwietnia – 7 lipca [2002], Warszawa, 2002, s. 245, kat. nr III. 65.
Reklaitis P. „Lietuvos Brastos 1657 metų apgulimo vaizdas ir jo autorius švedų maršalas Erik Dahlbergh“, in: Prarastosios Lietuvos pėdsakų beieškant. Straipsniai iš Lietuvos dailės ir kultūros 
istorijos, rašyti 1954–1990 m. Vokietijoje, Vilnius, 1999, p. 220 – 232.
Holborn H. A History of Modern Germany. 1648–1840, vol. 1, Princeton, New Jersey, 1982, p. 57.
Nolan C. J. Wars of the Age of Louis XIV, 1650–1715. An Encyclopedia of Global Warfare and Civilization, Westport, Connecticut, London, 2008, p. 332.
Nagielski M. Warszawa 1656, Warszawa, 2009, s. 140–247.
Nagielski M. „The 1656 battle of Warsaw“, in: Almanach muzeum Warszawy, t. 10, Warszawa, 2016, s. 61–83.