Savaitės eksponatas

Pradžia  |  Lankytojams  >  Savaitės eksponatas  >  Grafikos darbas, vaizduojantis Onos Habsburgaitės įvažiavimą į Krokuvą 1592 m.

Grafikos darbas, vaizduojantis Onos Habsburgaitės įvažiavimą į Krokuvą 1592 m.

Iš leidinio: Königliche Heimführung in Polen, 1592 m.
Popierius, vario raižinys
Matmenys: 20,5 x 26,7 cm
Inv. Nr. VR-1082
2018 m. gegužės 14 d. įsigytas antikvariate „Antiquariat Clemens Paulusch“ (Berlynas, Vokietija)

Valdovų vestuvės – ypatingas įvykis visos valstybės gyvenime. Dažniausiai jas nulemdavo politiniai interesai, o nuotaka savo būsimą vyrą pirmą kartą pamatydavo tik likus vos vienai arba kelioms dienoms iki vestuvių. Tačiau valstybei valdovų vestuvės būdavo nepaprastai svarbios ne tik dėl pompastiškų iškilmių, bet ir dėl pokyčių politiniame šalies gyvenime, neretai supriešindavo didikus.

Išliko nemažai XVI–XVII a. Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių vestuvių aprašymų. Dalis jų iš karto po vestuvių būdavo spausdinami. Tačiau tik nedažnais atvejais yra ikonografinių šaltinių, kuriuose pavaizduoti su vedybomis susiję įvykiai. Šis grafikos darbas – itin reta išimtis, kai labai tiksliai pavaizduotas iškilmingas pirmosios Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Vazos (1587/1588–1632) žmonos Onos Habsburgaitės (1573–1598) įvažiavimas į Krokuvą 1592 m. gegužės 26 dieną.

Būsimoji Lenkijos ir Lietuvos valdovė gimė 1573 m. rugpjūčio 16 d. Grace, Austrijos erchercogo Karolio II Habsburgo ir Marijos Onos Bavarietės šeimoje. Dėl galimos jos santuokos su Žygimantu Vaza dar 1586 m. pradėjo rūpintis jo teta Ona Jogailaitė. Savo vedybinius planus būsimasis jaunikis aptarė ir su tėvu Švedijos karaliumi Jonu III Vaza (1569–1592). Galiausiai 1591 m. kardinolas Jurgis Radvila (1556–1600) buvo įpareigotas sužinoti Habsburgų nuomonę dėl šios santuokos galimybės. Gavus pritarimą, į Šventosios Romos imperijos dvarą Prahoje išsiųsti pasiuntiniai – Kujavijos vyskupas Jeronimas Rozdraževskis (Hieronim Rozdrażewski) ir Lietuvos didysis maršalka Albrechtas Radvila. 1592 m. balandžio 17 d. Albrechtas sudarė vedybų sutartį, o gegužės 3 d. Vienos Šv. Augustino bažnyčioje įvyko Onos Habsburgaitės vestuvės per procuram, kuriose Žygimantui Vazai atstovavo Albrechtas Radvila. Valdovų vedybos pagal įgaliojimą buvo labai dažnas to meto reiškinys. Po jų jaunoji su savo palyda ir pasiuntiniais vykdavo į vyro tėvynę, kur dar kartą įvykdavo oficiali vestuvių ceremonija, karūnacija ir apie savaitę trunkančios iškilmės su banketais, baleto ir teatro pasirodymais bei riterių turnyrais.

Grafikos darbe pavaizduotas iškilmingas Onos Habsburgaitės atvykimas į Krokuvą. Iš karto po vestuvių kūrinys buvo išleistas kartu su aprašymu vokiečių kalba. Nedidelis vario raižinys įdomus ne tik tuo, kad jame atvaizduotas XVI a. pabaigos ceremonialas. Kartu tai labai informatyvus šaltinis, o jame pateikta informacija sutampa su to meto rašytiniuose šaltiniuose aprašytais įvykiais. Grafikos darbe pavaizduotos kelios su įvažiavimu susijusios scenos. Viršuje kairėje matyti tuščios karietos. Taip yra todėl, kad nuo to momento, kai Ona Habsburgaitė susitiko su Žygimantu Vaza, toliau ji į Krokuvą su savo artimiausia palyda vyko vyro atsiųsta karieta. Kiek žemiau vėlgi neatsitiktinai pavaizduotos palapinės. Karališkos vestuvės vykdavo įvairiais metų laikais, bet visuomet laukuose prieš Krokuvą būdavo įrengiamos tokios svečiams, valdovui ir jo artimiausiai palydai skirtos palapinės. Jos saugojo nuo kaitrios saulės, lietaus arba sniego. 1592 m. įrengtos net keturios palapinės. Iš išlikusių aprašymų žinoma, kad jos buvo turkiškos ir labai puošniai siuvinėtos. Nepriklausomai nuo oro, tarp palapinių būdavo tiesiamas raudonas audinys. Po 1592 m. gegužę tarp palapinių įrengtu dideliu baldakimu pavaizduotas Žygimanto Vazos ir Onos Habsburgaitės susitikimas. Trečiojoje scenoje apačioje – procesija su raitu Žygimantu Vaza ir karietoje važiuojančia Ona Habsburgaite. Jie judėjo Krokuvos miesto vartų link, ten buvo pasitikti patrankų salvėmis.

Greta valdovų pavaizduoti ir Krokuvos miesto bei didikų kariuomenių daliniai. Kiek žinoma iš šaltinių, Krokuvos miesto pėstininkai eidavo pirmi ir užtikrindavo kelią iškilmingai procesijai. Link pilies vykstančius jaunuosius pasitikdavo triumfo vartai, tais metais jų buvo įrengti net penkeri.

Medžiagą parengė Dalius Avižinis

Panaudota literatūra
Skowron R. Wawel. Kronika dziejów, Kraków, 2001.
Sliesoriūnas G. Lietuvos istorija, t. 6: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija XVI a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje (1588–1733 metais), Vilnius, 2015.
Targosz K. Królewskie uroczyztości weselne w Krakowie i na Wawelu 1512–1605, Kraków, 2007.
Wisner H. Zygmunt III Waza, Wrocław–Warszawa–Kraków, 2006.