Savaitės eksponatas

Pradžia  |  Lankytojams  >  Savaitės eksponatas  >  Grafikos darbas, vaizduojantis Lietuvos Brastos miesto ir pilies apgultį 1657 m. gegužės 11 d.

Grafikos darbas, vaizduojantis Lietuvos Brastos miesto ir pilies apgultį 1657 m. gegužės 11 d.

Pagal Eriko Jensono Dalbergo (Erik Jönsson Dahlbergh, 1625–1703) piešinį, raižytojas Nikola Perelis
(Nicolas Perelle, 1631–1695), iš Samuelio Pufendorfo (Samuel Pufendorf, 1632–1694) knygos

De Rebus a Carolo Gustavo..., Niurnbergas, 1696
Popierius, vario raižinys
34,5 x 52,3 cm
Inv. Nr. VR-525
2010 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)
Įrašas viršuje – Vrbs et Castellum BRESTZIE LITEWSKI à S. R. M. Sueciae die. II. / Maij 1657. obsessum, die vero. 13 ejusdem mersis deditione Occupatum, vna cum operibus jussu / S. R. M. ibi fieri coeptis. / Per. E. I. Dahlberg

Samuelis Pufendorfas (Samuel Pufendorf, 1632–1694) buvo vokiečių kilmės Lundo universiteto (Švedija) profesorius. 1677 m., danams užėmus Lundą, pakviestas į Stokholmą. Ėjo Švedijos karaliaus Karolio XI (Karl XI, 1660–1697) istoriografo pareigas. Tuo laikotarpiu parengė karaliaus tėvo Karolio X Gustavo (Karl X Gustav) valdymo (1654–1660) istoriją. 1687 m. pasiprašė atleidžiamas iš pareigų. 1688-aisiais persikėlė į Berlyną, ėjo Brandenburgo markgrafo ir Prūsijos kunigaikščio Frydricho Vilhelmo (Friedrich Wilhelm) dvaro istoriografo ir tarybos nario pareigas. 1694 m. ėmė rūpintis tarnaujant Švedijos karaliui parengto Karolio X Gustavo valdymo istorijos rankraščio leidyba. Veikalą nuspręsta iliustruoti Eriko Jensono Dalbergo (Erik Jönsson Dahlbergh, 1625–1703) piešiniais. Knyga išleista 1696 m. Niurnberge. Leidinys sulaukė didelės sėkmės, 1697 m. išverstas į vokiečių kalbą. Kaip ir leidime lotynų kalba, daugelis graviūrų buvo sukurta pagal E. J. Dalbergo piešinius. Vėliau pasirodė dar daugiau leidimų. Deja, autoriui nebuvo lemta pasidžiaugti savo kūrinio sėkme – 1694 m. jis mirė nuo kraujo užkrėtimo, kai vinimi prasidūrė kojos pirštą.

Manoma, kad dauguma S. Pufendorfo leidinyje publikuotų grafikos darbų sukurti pagal E. J. Dalbergo piešinius. Jis būdamas 16 metų ėmė tarnauti Švedijos valdininkui Renšeldui (Rehnsköld) Pomeranijoje, šis jaunuolį netrukus išsiuntė mokytis tvirtovių statybos. E. J. Dalbergas po Vestfalijos taikos buvo paskirtas Švedijos įgaliotiniu, rūpinosi, kad Vokietija mokėtų kontribucijas. Iki 1654 m. gyveno Frankfurte prie Maino, be diplomato pareigų, galėjo užsiimti patinkančia veikla, viena jų buvo piešimas. Didelę reikšmę jo kūrybai padarė pažintis su Merianų (Merian) šeima. Nuo 1654 m. studijavo Romoje. 1656 m. švedų karaliaus įsakymu turėjo vykti į Lenkiją, tų pačių metų liepos 17 d. prisijungė prie Švedijos kariuomenės. Karo veiksmuose prieš Lenkiją dalyvavo tik metus. Buvo karo inžinierius ir tvirtovių specialistas, tad prieš puolant turėdavo apžiūrėti kiekvieną pilį ir miestą, surinkti visus duomenis, parengti planus ir aprašymus. Užėmus tvirtoves arba miestus, parengdavo tikslius fortifikacijų planus, taip pat rengė projektus, kaip juos patobulinti ir atstatyti. Karo metais sukurtus reportažinius batalinių scenų piešinius atsivežė į Švediją ir reprodukavo.

Vario raižinyje pavaizduota Lietuvos Brastos miesto ir pilies apgultis, švedų ir jų sąjungininkų kariuomenės daliniai. Pirmoji miesto apgultis 1656 m. nebuvo sėkminga, todėl švedų kariuomenė miestą apgulė antrą kartą 1657 m. gegužės 11 d. (pagal Julijaus kalendorių – gegužės 21 d.) ir užėmė to paties mėnesio 13 d. (pagal Julijaus kalendorių – gegužės 23 d.). Tąkart miestas buvo gerokai apgriautas. Lietuvos Brasta (dab. Baltarusijos teritorija) išsidėsčiusi prie Bugo ir Muchaveco upių santakos. Miestas Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei priklausė nuo XIV a. iki 1795 metų.

Kūrinio viršutinėje dalyje įkomponuoti trys lapais įrėminti kartušai. Viduriniame nurodoma, kad darbe vaizduojama Lietuvos Brastos miesto ir pilies apgultis 1657 m. gegužės mėnesio 11 dieną. Teksto apačioje yra autoriaus signatūra – Per. E. I. Dahlbergh.

Virš Lietuvos Brastos panoramos pavaizduota draperija su miesto planu, laikoma šalmais pasipuošusių angeliukų. Miesto panoraminiame vaizde, atitinkamai ir plane raidėmis sužymėti objektai – legendoje, padalytoje į du kartušus ir įkomponuotoje abipus pavadinimo. Raide A pažymėta pilis, B – jėzuitų bažnyčia, C – parapinė bažnyčia, D – graikų kulto bažnyčia, E – dominikonų bažnyčia, F – bernardinų vienuolynas, G – sinagoga. H–M raidės žymi švedų ir jų sąjungininkų kariuomenės išsidėstymą ir veiksmus.

Apačioje matomas ovalus kartušas, abipus jo – angeliukai. Kartuše pateiktame tekste įvardyti ir atskiru numeriu pažymėti asmenys, vaizduojami grafikos kūrinio dešinėje pusėje. Darbo dešiniajame kampe įkomponuotas „Nr. 52“. Vario raižinyje pavaizduotas Lietuvos Brastos senamiestis buvo sunaikintas XIX a. gaisrų metu ir statant naujus miesto įtvirtinimus.

Darbas publikuotas

Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2009–2015. Exhibition catalogue, sudarytojai / compilers D. Avižinis, R. Lelekauskaitė, Vilnius, 2016, p. 172–173, kat. Nr. IV.14.

Medžiagą parengė Rita Lelekauskaitė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Heyduk B. Dahlbergh w Polsce. Dziennik i ryciny szwedzkie z dziejów "Potopu". 1656–1657, Wrocław, 1971, p. 134–135, kat. nr 40, 41.
Reklaitis P. „Lietuvos Brastos 1657 metų apgulimo vaizdas ir jo autorius švedų maršalas Erik Dahlbergh“, in: idem, Prarastosios Lietuvos pėdsakų beieškant. Straipsniai iš Lietuvos dailės ir kultūros istorijos, rašyti 1954–1990 m. Vokietijoje, sudarytojas V. Jankauskas, Vilnius, 1999, p. 220–232.

Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos, atsakingasis redaktorius ir sudarytojas K. Zikaras, Vilnius, 2013, p. 126.