Savaitės eksponatas

Pradžia  |  Lankytojams  >  Savaitės eksponatas  >  Gobelenas „Drakonas, ryjantis kiaušinius“

Gobelenas „Drakonas, ryjantis kiaušinius“

Kartono autorius Žano Tonso II (Jean II Tons) arba Piterio Kukės van Alsto jaunesniojo (Pieter Coecke van Aelst, 1502–1550) aplinkos dailininkas
Briuselis, Jano Raso II (Jan II Raes, 1570–1643) ir Katerinos van den Eindės (Catherine van den Eynde, mirė prieš 1629 m.), Jakobo (Žako) Gebelso I (Jacob, Jacques I Geubels, mirė 1605 m.) našlės, audimo dirbtuvės, XVII a. pr. (1611–1617)
Šilkas
455 x 315 cm
Signatūra: apatinės bordiūro juostos kairėje – „B herbinis skydas B“, dešinėje bordiūro juostoje, žemiau centro – Gebelsų (Geubels) dirbtuvių signatūra „GA“
Inv. Nr. VR-123
Gobeleną antikvariate „Franco Dell’Orto s.r.l.“ (Venecija, Italija) 2006 m. birželio 15 d. būsimam Valdovų rūmų muziejui įsigijo Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. 2009 m. eksponatas perduotas Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams.
2006 m. gobelenas restauruotas Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre. 2016 m. gobelenas perrestauruotas pagal pasirinktą metodiką (restauravo Dalia Valujevičienė ir Elena Jazbutienė). Restauravimą parėmė Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga.
 
Pirmajame verdiūros plane komponuojami didesnio mastelio žolynai, pavaizduoti natūralistine maniera. Pagrindinė išlikusios audinio dalies figūra – sparnuotas drakonas, ryjantis duobėje gulinčius kiaušinius, – matyti kiek aukščiau, kompozicijos kairiajame krašte. Labai išraiškingi gyvūno judesiai ir pats piešinys. Drakonas vaizduojamas pasiruošęs šuoliui, plėšriai pražiotais nasrais. Fantastinio gyvūno figūra suteikė galimybę dailininkui perteikti daug skirtingų tekstūrų: nariuotos kojos, žuvų pelekus primenantys sparnai, kailiu apaugęs kūnas, ornamentuota šliužo uodega. Emocinę kompozicijos įtampą kuria ir kompozicijos centrą bei dešinę pusę užėmę išsikerojusių medžių kamienai, apaugę grubia žieve ir samanomis, apvyti sodria augalija, taip pat masyvios šaknys, kurių fone komponuojami gyvūnai. Po medžių šaknimis atsiveriančios tamsios ertmės fone matyti išlikusi gaidžio figūros dalis – į bordiūro pusę atsukta kuoduota galva subtiliu ornamentu išmargintu gūžiu. Kiek žemiau pavaizduota galvą pakėlusi ūdra. Prie dešinio šono bordiūro matyti neišlikusių figūrų fragmentų (uodegos ir snukučio). Antrajame plane, kairėje pusėje, esančioje miško laukymėje vaizduojamas sėlinantis leopardas, upelis skardžiais šlaitais ir jaunų medelių giraitė. Viršuje kompoziciją baigia gausiai lapuotų medžių vainikas, kurio šakose tupi skristi pasiruošęs vanagas (?).
 
Įsigytas audinys – didesnės kompozicijos dalis. Labiausiai tikėtina, kad prarasta dešinė gobeleno dalis. Tai rodo šioje pusėje pastebimai nukirstas gyvūnų figūrų piešinys.
 
Gobeleną juosia platus bordiūras. Centrinė bordiūro juosta dekoruota aukso ir įvairių ochros atspalvių augaline pyne. Vyraujantys bordiūro motyvai: akantų ir granatmedžių lapai, granatmedžių žiedai. Abiejuose viršutinių bordiūrų kampuose įkomponuoti apskriti medalionai su Bakcho galvutėmis, puoštomis vynuogių lapų ir kekių vainikais. Apatiniuose bordiūro kampuose – apskriti medalionai su liūtų galvomis. Visų keturių bordiūro juostų centre – akantų gėlės. Bordiūrą rėmina siauros smulkesnio ornamento juostos. Apatinėje jų – Briuselio miesto ženklas „B herbinis skydas B“ (kairėje pusėje) ir Gebelsų audimo dirbtuvių ženklas „GA“ (dešinėje).
 
Dirbtuvės, kuriose išausti gobelenai, įkurtos Jakobo (Žako) Gebelso I (Jacob, Jacques I Geubels, kūrė 1585–1605). Po jo mirties dirbtuves perėmė našlė Katerina van den Eindė (Catherine van den Eynde, mirė prieš 1629 m.). Būtent jos vadovavimo laikotarpiu, manoma, ir buvo išausta serija, kuriai priklauso įsigytas gobelenas. Tuo metu (1613) jos vadovaujamos dirbtuvės buvo minimos tarp devynių geriausių Briuselio gobelenų audyklų. K. van den Eindė turėjo daugybę užsakymų, todėl sudarė sutartį su vienomis garsiausių dirbtuvių Briuselyje, kurios priklausė Janui Rasui II (Jan II Raes, 1570–1643).
 
1617 m. 11 šios serijos audinių įsigijo kardinolas Alesandras Damašenis Peretis di Montaltas (Alessandro Damasceni Peretti di Montalto, 1585–1623). Po jo mirties serija atiteko jo broliui princui Mikelei Perečiui Montaltui (Michele Peretti Montalto, 1577–1631), tada – kardinolui Frančeskui Perečiui Montaltui (Francesco Peretti Montalto, 1597–1655). Po pastarojo mirties 1655 m. gobelenai atiteko kardinolui Paolui Saveliui (Paolo Savelli, Peretti, 1622–1685), tačiau dėl didelių įsiskolinimų buvo parduoti. Tą kartą juos popiežiui Aleksandrui VII iš Kidžių giminės nupirko monsinjoras Farnezė. Tikėtina, kad gobelenas priklausė tai pačiai serijai. Seriją sudarė 12 audinių: „Peizažas su drambliu“, „Peizažas su leopardu“, „Peizažas su raganosiu“, „Liūtas vandenyje“, „Leopardo ir vienaragio kova“, „Strutis“, „Drambliai ir vienaragis, einantys gerti“, „Leopardo ir liūto kova“, „Ėdantis drakonas“, „Dramblio ir drakono kova“, „Leopardas ir beždžionės“, „Drakonas, skrendantis virš medžių“ .
 
Medžiagą parengė Ieva Kuizinienė
Fotografas Mindaugas Kaminskas
 
Naudota literatūra
Bertini G., Forti-Grazzini N. Gli Arazzi dei Farnese e dei Borbone. Le collezioni dei secoli XVI–VIII, Milano, 1998.
Delmarcel G., Volckaert A. Vlaamse wandtapijten. Vijf eeuwen traditie. Collectie Koninklijke Manufactuur De Wit en Bernard Blondeel, Luxemburg, 1995.
Forti-Grazzini N. Landscape with Deer [rankraštis].
Granata B. Le passioni virtuose. Collezionismo e committenze artistiche a Roma del Cardinale Alessandro Peretti Montalto (1571–1623), Rome, 2012.
Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų gobelenai, Vilnius, 2011.
Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Tapestries of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, Vilnius, 2012.
Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Gobeliny Pałacu Wielkich Ksiąźąt Litewskich, Wilno, 2013.
Vincenti Montanaro C., Fasolo A. Palazzi e ville di Roma, Venezia, 1999.