Savaitės eksponatas

Pradžia  |  Lankytojams  >  Savaitės eksponatas  >  Gobelenas „Agamemnonas prieš Apolono altorių“ (serija „Trojos karo istorija“)

Gobelenas „Agamemnonas prieš Apolono altorių“ (serija „Trojos karo istorija“)

Autorius nežinomas, pagal Michilio Koksio I (Michiel I Coxcie, Coxie) XVI a. kartonus
Briuselis, Franso van den Hekės I (Frans I van den Hecke) audimo dirbtuvės, XVII a. I p. (1620–1630)
Vilna, šilkas
342 x 320 cm
Signatūra apatinės bordiūro juostos kairėje – „B herbinis skydas B“ ir Franso van den Hekės signatūra
Inv. Nr. VR-239
 
Eksponatą 2007 m. rugsėjo 12 d. antikvariate „Fiorini Antichita“ (Florencija, Italija) būsimam Valdovų rūmų muziejui įsigijo Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. 2009 m. jis perduotas Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams.
 
2007 m. gobelenas restauruotas Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre (restauravo Danguolė Daugirdienė).
 
Gobelene vaizduojama scena iš senovės graikų poeto Homero epo „Iliada“. Kaip rašoma kūrinyje, achajų kariuomenės vadui Agamemnonui nesutikus grąžinti pavogtos Apolono žynio Chriso dukters ir graikų armijai atvykus į Mažąją Aziją užgrobti Trojos miesto, dėl Apolono paleistos užnuodytos strėlės prasidėjo maro epidemija. Graikų žynys Kalchantas, mokėjęs burti iš paukščių, Agamemnonui paaiškino, kad epidemija pasibaigs, jei bus išlaisvinta mergina ir paaukotos aukos. Po ilgų diskusijų su kitais graikų kariuomenės vadais Agamemnonas sutiko paleisti Chriseidę, bet pagrobė Briseidę – Achilo vergę. Gobeleno pirmajame plane vaizduojamas pasiruošimas aukojimui. Agamemnonas su žmona Klitemnestra (abu su karūnomis) užima kairiąją kompozicijos dalį. Karaliaus ištiesta kairė ranka – ženklas pradėti aukojimą. Agamemnonas vilki tamsiai mėlynu drabužiu, ornamentuotu aukso raštais, dešinėje rankoje laiko skeptrą. Klitemnestra pasidabinusi raudona suknele su mėlynu pasijoniu, dekoruotu auksinėmis juostelėmis. Figūrinės grupės centre – jauna, galvą skraiste apsigobusi moteris, vilkinti raudoną suknelę, margintą mėlynais ornamentiniais raštais (Elektra?). Greta jos – barzdotas aiškiaregys Kalchantas, kairėje rankoje laikantis lazdelę, dešinę nukreipęs į tolumoje liepsnojantį aukurą. Jo dešinėje pusėje – priklaupęs jaunuolis su laurų vainiku, laikantis užvertą skrynelę. Virš jo – aukų altorius su aukojamomis avimis ir auksine Apolono statula. Apolonas vaizduojamas su laurų vainiku, lorika, apsisiautęs chlamide. Dešinėje rankoje jis laiko prie šono priglaudęs arką.
 
Už pagrindinių veikėjų – kareiviai ir moteris, stebintys pasiruošimą aukojimui. Antrajame gobeleno plane kairėje pusėje – mažo mastelio antrasis aukuras ir jį prižiūrinčių figūrų pora. Tolumoje matyti Trojos miestas, miškais apaugusios kalvos. Dangaus fone vaizduojamas paukštis, naguose laikantis laurų vainiką, simbolizuoja, kad Apolonas auką priima.
 
Centrinį gobeleno lauką juosia platus bordiūras. Jame, šviesiame ochros atspalvių fone, architektūros elementų suskaidytame į segmentus, komponuojamos alegorinės figūros, lotyniški užrašai, gėlių ir vaisių puokštės. Viršutinio bordiūro centre sėdinti ir alyvos šakelę laikanti moteris simbolizuoja taiką (PAX). Greta jos – taikos paukštis – baltas balandis. Apatinės bordiūro juostos centre vaizduojamas karingasis Marsas (MARS), ginkluotas skydu ir kalaviju. Kairėje bordiūro juostoje komponuojamos figūros, simbolizuojančios karų sukeltą blogį: jaunuolis su vaistų indu – ligas (FLVX), moteris su tuščia pintine – skurdą (CARISTIA), karys, nešantis pagrobtą moterį, – grobimus (RAPTVS). Dešinėje bordiūro juostoje komponuojami taikos elementai. Draperija prisidengusi moteris simbolizuoja prisikėlimą (RESURETVS), centre pavaizduota pagyvenusi moteris su lazdele – senatvę (SENETVS), apačioje dievas Saturnas su vaisių ir gėlių vainiku – laiką (TEMPVS), t. y. ilgą gyvenimą, kurį suteikia taika.
 
Gobeleno apatiniame dešiniajame kampe išaustas audėjo Franso van den Hekės (Frans van den Hecke) ženklas.
 
Gobelenas „Agamemnonas prieš Apolono altorių“ yra iš meninių audinių serijos „Trojos karo istorija“, kurios antras gobelenas – „Priamas priešais Trojos miestą“ (inv. Nr VR-238), taip pat priklauso Valdovų rūmų kolekcijai.
 
Medžiagą parengė Ieva Kuizinienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
 
Naudota literatūra
Campbell Th. P. Tapestry in the Renaissance. Art and Magnificence, New York, 2002.
Catalogo dell’esposizione Mostra Mercato Internazionale dell’Antiquariato di Firenze, 1973.
Delmarcel G. Flemish Tapestries. From the 15th to the 18th Century, Tielt, 1999.
Duverger E. „Een Troje-tapijt uit het Brussels atelier van Jan van Rottom van omstreeks 1660“, in: Artes textiles, t. 9, 1986.
Duverger E. „Une tenture de l’histoire d’Ulysse livrée par Jacques Geubels le Jeune au Prince de Pologne“, in: Artes textiles, t. 7, 1971, p. 74–98.
Viale Ferrero M. „Quatre tapisseries inédites de l’Histoire de Troie“, in: Artes textiles, t. 10, 1981, p. 188, 189.