Savaitės eksponatas

Pradžia  |  Lankytojams  >  Savaitės eksponatas  >  Gintarinė stalo įrankio rankenėlė

Gintarinė stalo įrankio rankenėlė

XVII a. I p.
Gintaras, geležis
Ilgis 8,1 cm, plotis 1,8–1,2 cm, storis 1,2 cm
Striškienė Ė., Striška G. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. Kunigaikščių rūmų rytinio korpuso tyrimai 2004–2005 m. Archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 5835.

Pradėjus Valdovų rūmų atkūrimo darbus ir atsiradus galimybei atlikti detalius archeologinius tyrimus, 2004–2005 m. buvo tyrinėjamas rūmų rytinis korpusas ir jo aplinka. Remiantis istoriniais šaltiniais, ši rūmų dalis gali būti sietina su moteriškuoju rūmų dvaru. Galima paminėti 1539 m. rugpjūčio 25 d. Lenkijos ir Lietuvos valdovės Bonos Sforcos (Sforza, 1494–1557) laišką Vilniaus tijūnui ir pilininkui Šimkai Mackevičiui (Szymko Mackiewicz), kuriame svarstoma laiptų įrengimo iki pat jos aukštutinių apartamentų galimybė. Anot Birutės Rūtos Vitkauskienės, kalbama apie išėjimą arba terasą į karališkąjį sodą, kuri turėjo būti pastatyta nuo kalno pusės. Iš to galima spręsti, kad valdovės ir jos dvaro apartamentai buvę rytiniame rūmų korpuse.

Per minėtus archeologinius tyrimus buvo ištirtos ir dvi šio rūmų korpuso latrinos (tualetai). Vienoje jų, buvusioje ties rūmų rytinio korpuso viduriu, aptiktas nedažnas radinys – gintarinė stalo įrankio rankenėlė. Gintarinė dalis lęšio pavidalo skerspjūvio, paviršius briaunotas. Rankenėlės ašis geležinė, gale suformuotas šešialapio žiedlapio su iškiliu viduriuku užbaigimas. Ji rasta kartu su krosnių kokliais, architektūrinėmis detalėmis ir kitais dirbiniais latrinos užpylimo sluoksnyje, susidariusiame XVII a. viduryje–antroje pusėje Maskvos kariuomenei suniokojus Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus. Pagal paskirtį šis stalo įrankis greičiausiai buvo naudotas XVII a. pirmoje pusėje rūmų dvaro aplinkoje.

Žinoma, kad XVII a. tuometėje Brandenburgo-Prūsijos valstybės teritorijoje (dabartinėje Šiaurės Lenkijoje (Gdanske, Elbinge, Slupske)) buvo gintaro apdirbimo centrų. Vienas iš jų, kuriame gaminti stalo įrankiai su gintarinėmis, puošniomis rankenomis, veikė Slupske.

Remiantis analogijomis, galima manyti, kad tokie stalo įrankiai galėjo būti skirti ypatingoms progoms (pvz., kaip vestuvinė dovana ar nuotakos kraitis) ir asmeniniam turtui, socialiniam statusui pabrėžti.

Pavyzdžiui, 1634 m. greičiausiai Slupsko gamybos centre pagamintas 12-os peilių ir 1-os šakutės rinkinys su puošniomis, profiliuotomis gintarinėmis rankenėlėmis. Ant jų šonų – sidabrinės plokštelės su užrašu „Leonardus Marius 1634“.

Vestuvinis peilio ir šakutės rinkinys, tikėtina, kad taip pat šio gamybos centro gaminys, datuojamas XVII a. viduriu. Šie įrankiai itin dekoratyvūs, gintarinės rankenėlės kombinuotos su paauksuotomis detalėmis, išraižytais vyro (ant peilio) ir moters (ant šakutės) galvų ornamentais.

1680 m. datuojamas Marijos Klopenburg (Maria Cloppenburg) vestuvinis peilio ir šakutės rinkinys taip pat kilęs iš Pamario teritorijos. Jis panašaus tipo, kaip ir anksčiau minėtasis, su išraižytais vyro (ant peilio) ir moters (ant šakutės) galvų ornamentais bei išraižytu nuotakos vardu ir pavarde.

Paminėtina, kad panašių stalo įrankių su gintarinėmis rankenėlėmis pavyzdžių yra Miuncheno rezidencijos lobyno (Die Schatzkammer der Residenz München), Niurnbergo nacionalinio muziejaus (Germanisches Nationalmuseum Nürnberg), Kelno taikomosios dailės muziejaus (Museum für Angewandte Kunst Köln), Valstybinio Ermitažo muziejaus Sankt Peterburge (Государственный Эрмитаж, Санкт-Петербург), Viktorijos ir Alberto muziejaus Londone (Victoria and Albert Museum, London) rinkiniuose. O ant GRASSI taikomosios dailės muziejuje Leipcige (GRASSI Museum für Angewandte Kunst, Leipzig) saugomo tokio tipo įrankio rankenėlės išraižyta ir tiksli gamybos vieta – Stolp (vokiškas Slupsko pavadinimas).

Ši Valdovų rūmų rytinio korpuso rytinėje latrinoje rasta rankenėlė yra kuklesnė už aptartas analogijas, tačiau ji atspindi XVII a. Europos kultūros madas ir tendencijas.

Medžiagą parengė Dovilė Urbonavičiūtė-Jankauskienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Naudota literatūra
Hinrichs K. M. A. Bernstein, das “Preußische Gold” in Kunst- und Naturalienkammern und Museen des 16. – 20. Jahrhunderts. PhD Dissertation, Humboldt-Universität zu Berlin, 2007.
Striškienė Ė., Striška G. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. Kunigaikščių rūmų rytinio korpuso tyrimai 2004–2005 m. Archeologinių tyrimų ataskaita, LDKVR mokslinis archyvas, b. ATA 54.
Vitkauskienė B. R. „XVI–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai istoriniuose šaltiniuose“, in: Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje. 2002–2004 m. istorinių šaltinių paieškos, sudarė R. Ragauskienė, Vilnius, 2006, p. 89.