Savaitės eksponatas

Pradžia  |  Lankytojams  >  Savaitės eksponatas  >  Auksinis žiedas su turkiu

Auksinis žiedas su turkiu

XVII a. I p.
Auksas, turkis, baltas ir juodas emaliai
Žiedo skersmuo 1,7 cm, turkis 0,3 ct
Blaževičius P., Bugys P. Ploto į pietus nuo I oficinos detaliųjų archeologinių tyrimų 2005–2009 m. ataskaita, Vilnius, 2017, radinio inv. Nr. 459.
Restauravo Jurgita Kalėjienė, rest. prot. Nr. 100/11451 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
Metalo lydinio tyrimus atliko Jūratė Veikšienė, tyrimo Nr. KT-171 (Lietuvos prabavimo rūmai, Prabavimo ir įspaudavimo laboratorija)
Turkio tyrimus atliko Violeta Kisielienė ir Reda Matulienė, tyrimų Nr. KT-169, 170 (Lietuvos prabavimo rūmai, Brangakmenių tyrimo laboratorija)
Emalio tyrimus atliko dr. Medeina Steponavičiūtė, tyrimo Nr. KM-3 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
 
Atliekant archeologinius tyrimus Vilniuje, XIII a. pabaigos – XVII a. kultūriniuose sluoksniuose, rasta trylika auksinių žiedų, penki iš jų puošti brangakmeniais (granatu, deimantu, rubinu, turkiais). Dauguma šių auksinių žiedų (dešimt, iš jų keturi su brangakmeniais) aptikti Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje.
Vienas iš Valdovų rūmų aplinkoje rastų auksinių žiedų yra su brangiojo akmens akute, puošta keturiomis dvigubomis arkomis. Jo vidinė priekinės dalies pusė dekoruota juodu, o lankelis – juodu ir baltu emaliais, išryškinančiais augalinį ir geometrinį ornamentus.
Atlikus tyrimus, nustatyta, kad šis žiedas pagamintas iš 75–76 proc. aukso lydinio, o priekinė dalis puošta žydru apvalios (kabošono) formos turkiu. Konstrukciškai šio žiedo akutei reikėjo didesnio brangakmenio, todėl panaudotas turkis su matrica (uoliena) arba juvelyro padarytas dubletas iš turkio ir uolienos, t. y. akutėje po turkiu yra uoliena. Dubletai gaminti norint suklastoti akmens masę ir matmenis – vietoj vieno brangakmenio į juvelyrinį dirbinį buvo įdedami du suklijuoti akmenys ar kitos medžiagos. Toks klijuotas brangusis akmuo nebuvo tokios aukštos kokybės ir tiek nekainavo kaip tikrasis brangakmenis. Dubletai žinomi nuo Antikos, jie gaminti iš pačių įvairiausių medžiagų. Reikia paminėti sidabrinį, paauksuotą žiedą su dubleto akute iš XV a. Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapinės bažnyčios šventoriaus, turtingo moters kapo. Jame akmuo suklijuotas, tikėtina, iš dviejų brangiųjų akmenų – citrinų.
Turkiais buvo puošiami juvelyriniai, liturginiai ir kiti dirbiniai. Paprastai aukšto socialinio sluoksnio atstovai puošdavosi juvelyriniais dirbiniais su deimantais, rubinais, smaragdais, perlais, tačiau lobynuose, inventoriuose ir kitur yra įrašyta ir juvelyrinių dirbinių su turkiais. Paminėtinas Lietuvos ir Lenkijos valdovo Kazimiero Jogailaičio (1440/1447–1492) kapavietėje aptiktas auksinis žiedas su turkiu. Du žiedai su turkiais buvo ir jo sūnaus Aleksandro Jogailaičio (1492/1501–1506) kapavietėje, kuri rasta 1931 m. Vilniaus katedroje. Šio valdovo 1506 m. liepos 24–25 d. lobyno inventoriuje įrašyta žiedų su įvairiais brangakmeniais, kartu ir su turkiais.
XVI–XVII a. istoriniuose šaltiniuose, bajorų antpuolių ir inventorių bylose, minimos auksinės apyrankės su turkiais, taip pat auksinė apyrankė su rubinais ir turkiais.
Remiantis archeologinių tyrimų duomenimis, Vilniuje rasti dar du XVI–XVII a. žiedai su turkiais ir turkio akutė. Pastaroji aptikta Vyskupų rūmų teritorijoje (dab. Lietuvos Respublikos prezidentūra) – vyskupo jurisdikcijos valdoje, kur amatininkai (ir auksakaliai) dirbo XVI–XVII amžiuje (iki 1655 m.). Vienas iš Vilniuje rastų žiedų su turkiu – auksinis, puoštas geometriniu ir augaliniu ornamentais, juodu emaliu. Jis aptiktas atliekant tyrimus Liejyklos g., buvusių kalvinistų ir liuteronų kapinių teritorijoje. Kitas žiedas rastas XVI a. – XVII a. pradžioje M. K. Čiurlionio g. buvusiose kapinėse, jaunos moters kape. Neįprasta, kad turkis puošia vario lydinio žiedą, o ir pats žiedas nedailiai pagamintas. Tikėtina, jis priklausė miestietei. Įprastai brangakmeniai puošdavo tauriųjų metalų papuošalus, o vario lydinio žiedus – stiklo akutės.
Iš ankstesnių laikotarpių paminėtini sidabriniai, paauksuoti XV a. pradžios auskarai su turkiais ir perlu iš Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapinės bažnyčios šventoriaus palaidojimo. Skrebinų senkapyje (Jonavos r.) moters kape rastas XIV–XV a. sidabrinis, paauksuotas žiedas su turkio akute.
Istorinės turkių radimvietės žinomos Egipte, Irane, Kazachstane ir Uzbekistane. Turkiai taip pat kasti Anglijoje, Armėnijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje, Rusijoje (poliarinis Uralas), Vokietijoje ir kt.
 
Žiedas publikuotas:
Kisielienė V., Valatkevičienė R. „Brangakmeniai, rasti per Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologinius tyrimus. II dalis“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. 4: MMXIV–MMXVI, comp. G. Striška, Vilnae, MMXVIII, p. 435, il. 9–11.
 
Medžiagą parengė Rasa Valatkevičienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
 
Naudota literatūra
Butėnas E. „Kapinės Vilniuje, Liejyklos g. 4–24“, in: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2013 metais, Vilnius, 2014.
Dolinskas V. „Jadvygos Jogailaitės brangenybių skrynutė ir jos istorija“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. 3: MMXII–MMXIII, comp. G. Striška, Vilnae, MMXV, 2015.
Fediajevas O. „Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia ir šventorius“, in: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2008 metais, Vilnius, 2009, p. 282, il. 25:3.
Girininkienė V. Vilniaus kapinės, Vilnius, 2004.
Guzevičiūtė R. Tarp Rytų ir Vakarų. XVI–XIX a. LDK bajorų kostiumo formavimosi aplinkybės ir pavidalai, Vilnius, 2006.
Kisielienė V., Valatkevičienė R. „Brangakmeniai, rasti per Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologinius tyrimus. II dalis“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. 4: MMXIV–MMXVI, comp. G. Striška, Vilnae, MMXVIII.
Laucevičius E., Vitkauskienė B. R. Lietuvos auksakalystė. XV–XIX amžius, Vilnius, 2001.
Letkiewicz E. Klejnoty w Polsce. Czasy ostatnich Jagiellonów i Wazów, Lublin, 2006.
Luchtanienė D. „XVI–XVII a. amatininkų kvartalas Vyskupų rūmų teritorijoje“, in: Kultūros paminklai, Vilnius, 2000, Nr. 7.
Svetikas E. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės christianizacija XIV a. pab. – XV a. Archeologiniai radiniai su krikščioniškais simboliais, t. 1, Vilnius, 2009.