Savaitės eksponatas

Pradžia  |  Lankytojams  >  Savaitės eksponatas  >  Angokraštinė plyta

Angokraštinė plyta

XVI a. pr.

Išlikęs ilgis 22,3 cm; plotis 15,2 cm, storis 5,8 cm

Molis

Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietinio, rytinio ir vakarinio korpusų prieigų 2002 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 71.

Per ilgamečius archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje rasta įvairių rūšių profilinių plytų. Viena iš gausiausių grupių – tai profilinės plytos, skirtos dekoratyviems langų ir durų angokraščiams formuoti. Pagrindinis šios grupės akcentas yra sudėtingas ir meistriškai iš smulkių elementų pagamintas profilis. Smulkios detalės atskleidžia to meto meistrų įgūdžius ir architektūrinę statinių puošybos įvairovę.

Gausiausias angokraštinių plytų grupės tipas – tai gotikinės profilinės plytos, kurių vienoje pusėje iš dviejų volelių ir pusapvalio įlinkio tarp jų suformuotas dekoratyvinis profilis. Šio tipo profilinių plytų Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje rasta apie 160 vienetų. Tai sudaro apie 30 proc. visų Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose saugomų angokraštinių plytų grupės profilinių plytų. Visiškai sveikų šio tipo plytų neaptikta, tačiau atlikus nuodugnius tyrimus pavyko iki galo rekonstruoti šio tipo plytas. Nustatyta, kad šios rūšies plytų ilgis siekė apie 26,5 cm, plotis – 14,0–15,0 cm, o aukštis – 5,2–7,9 cm.

Viena geriausiai išlikusi tokio tipo plyta rasta 2002 m. į rytus nuo Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų pietinio korpuso, XVI a. pabaigos – XVII a. pradžios kultūriniuose sluoksniuose. Iš dalies išlikusi plyta buvo nežymiai aplipusi skiediniu. Plytų tarpusavio sukibimui pagerinti šio tipo angokraštinės plytos buvo gaminamos su braukomis, tačiau kitų specifinių ženklų ar įspaudų neturėjo. Dominuojanti molio masės spalva – raudona. Į aprašomą plytą panašiausios angokraštinės plytos buvo surastos name Kaune, Vilniaus g. 9, ir Kauno rotušėje.

Tyrinėjant Vilniaus Žemutinės pilies teritoriją, tokios profilinės plytos buvo rastos XIV a. antra puse (?) – XX a. pirma puse datuojamuose sluoksniuose. XIV a. antros pusės (?) ir XV a. – XVI a. pradžios sluoksniuose rasti tik pavieniai šio tipo radiniai, o XVI a. antra puse datuojamuose sluoksniuose jų gausu. Lieka neaišku, ar Ankstyvosios mūrinės pilies (XIII a. pabaiga – XV a.) statiniuose tokios plytos buvo plačiai naudotos jau XIV a. antroje pusėje, ar išplito kiek vėliau – tik XV amžiuje. Neabejotina, kad tokios plytos XVI a. pradžioje buvo naudotos statant vėlyvosios gotikos stiliaus Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus.

 

Medžiagą parengė Sandra Vaitkevičiūtė

Fotografas Vytautas Abramauskas

Naudota literatūra

Abramauskas S. Mūrinės statybos raida Lietuvoje XIII–XVI a., Vilnius, 2012, p. 168.

Kitkauskas N. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilnius, 2009, p. 263.

Levandauskas V. Lietuvos mūro istorija, Kaunas, 2012, p. 182–183, 185.

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje. Istorija ir rinkiniai. Albumas / Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius Lower Castle. History and Collections. Album, sud. / comp. D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010, p. 194.