Renginiai

Pradžia  |  Lankytojams  >  Renginiai  >  Parodos SIMONAS DAUKANTAS: „AŠ DĖL LIETUVYSTĖS PAMATUS DEDU“ atidarymas

Parodos SIMONAS DAUKANTAS: „AŠ DĖL LIETUVYSTĖS PAMATUS DEDU“ atidarymas

2019 m. kovo 14 d. 18.00–19.00 val.
Valdovų rūmų Renginių salė

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas 
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės

valdovų rūmai 

maloniai kviečia į parodos
SIMONAS DAUKANTAS: „AŠ DĖL LIETUVYSTĖS PAMATUS DEDU“
atidarymą

Jūsų laukia išskirtinė galimybė pirmiems pamatyti parodą ir pasiklausyti
Simono Daukanto laikų liaudies dainų bei instrumentinių kūrinių.
Muzikuos dainininkė Veronika Povilionienė, džiazo muzikantas Petras Vyšniauskas, ansambliai „Blezdinga", „Ratilai".

Renginys nemokamas, tačiau būtina išansktinė registracija. Registruotis čia.
Daugiau informacijos: tel. (8 5) 262 0067, el. p. renginiai@valdovurumai.lt 

 

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai kartu su Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu surengė parodą „Simonas Daukantas: Aš dėl lietuvystės pamatus dedu“, skirtą iškiliai XIX a. Lietuvos istorijos asmenybei – Simonui Daukantui (1793–1864), kuris pirmasis parašė Lietuvos istoriją lietuviškai ir vėliau pats pateko į lietuvių kultūros, literatūros istorijos puslapius.

Paroda suorganizuota bendradarbiaujant įvairioms Lietuvos atminties institucijoms: muziejams, bibliotekoms, Lietuvos valstybės istorijos archyvui ir privatiems asmenims, saugantiems su S. Daukantu susijusį paveldą. Pristatoma kiek daugiau nei 110 eksponatų, bylojančių apie istoriko gyvenimo faktus ar jo atminimą – dvi parodos temas. Daugiausia dėmesio skiriama S. Daukanto veiklą įamžinusiems jo paties veikalų rankraščiams. Didžioji šio palikimo dalis, padovanota jo giminaičių Kaunackių, saugoma Lietuvių literatūros ir tautosakos institute.

Parodos dalyje, skirtoje S. Daukanto biografijai ir darbams, eksponuojami svarbiausi reliktai, geriausiai atskleidžiantys jo gyvenimo kelią ir veiklos daugiakryptiškumą, kurių simbiozė įprasminama paties istoriko žodžiais Aš dėl lietuvystės pamatus dedu.

S. Daukanto biografijoje esama legendinių pasakojimų. Tai istorijos apie valstietišką ir vėliau subajorintą jo kilmę, mitinė kelionė pėsčiomis iš Kalvių, Žemaitijos, į Vilnių. Daiktų, siejamų su S. Daukantu, yra likę mažai, tik Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomi jam priskiriami kėdutė ir skrynelė, jie pristatomi ir parodoje.

Gausesnis paties S. Daukanto sukurtas palikimas. Studijomis ir gyvenimu Vilniuje prasideda jo kaip istoriko, švietėjo, etnografo kelias. Parodoje autoriaus gyvenimo etapai – Kalviuose, Vilniuje, Rygoje, Sankt Peterburge, Varniuose ir Papilėje – pristatomi atskirai. Kiekvienas jų vainikuojamas žinomiausiais istoriko veikalais – Darbay senuju Lituwiu yr Zemaycziu, Istoryje Ƶemaytyszka, Buda Senowes Lëtuwiû Kalnienû ir Zámajtiû, Pasakojimas apej wejkalus Lietuwiu tautos senowie. Šie darbai paremti tarpdiscipliniškumu, juose jaučiama ryški vakarų filosofų, tokių kaip Nikolas Makiavelis (Niccolò Machiavelli), Johanas Gotfrydas Herderis (Johann Gottfried Herder), Benediktas Spinoza (Benedictus de Spinoza), įtaka. S. Daukanto sudarytame jo bibliotekos kataloge nurodyti kai kurių iš jų darbai. Istorikui gyvam esant publikuotas tik vienas jo paties sukurtas istorinis veikalas – Būdas. Kurdamas istorinius veikalus autorius rėmėsi tuo metu Sankt Peterburgo Senate saugota Lietuvos Metrika. Ten dirbdamas jos nuorašus darė slapta. Dalis jų šiandien saugoma Lietuvių literatūros ir tautosakos institute.

Išėjęs iš tarnybos S. Daukantas grįžo į Lietuvą. Mirė ten pat, kur ir gimė – Žemaitijoje, Papilėje. Po mirties jis nebuvo užmirštas – S. Daukanto indėlis į lietuvystę vertinamas ir šiandien, o jo atminimo paveldas dabar gerokai gausesnis nei biografijos reliktai.

Antroje parodos dalyje pristatomi įvairaus pobūdžio S. Daukanto atminimo įamžinimui skirti kūriniai. Per visą istoriko gyvenimą sukurtas tik vienas portretas, kitų atvaizdų nėra žinoma. Šis vienintelis vėliau tapo įkvėpimu kitiems menininkams, kūrusiems S. Daukantui atminti skirtus dailės darbus. Medaliai, atvirukai, portretai, liaudies menas (drožiniai, siuviniai), skulptūros, grafikos kūriniai, monografijos – parodoje eksponuojama gausi įvairiažanrė kūryba, primenanti S. Daukanto asmenybės svarbą ir jo indėlį į lietuvystę.

Parodos organizatoriai
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Parodos kuratorė
Gintarė DŽIAUGYTĖ

Parodos mokslinės ir kultūrinės programos koordinatorės
Dr. Jolanta KARPAVIČIENĖ
Gintarė ROŽĖNAITĖ

Parodos informacijos koordinatoriai
Ramunė VAIČIULYTĖ
Mindaugas PUIDOKAS

Parodos įrengimo koordinatoriai
Eduardas KAUKLYS
Kęstutis KARLA

Parodos rėmėjai