Renginiai

Pradžia  |  Lankytojams  >  Renginiai  >  AŠTUNTASIS PASAULIO STEBUKLAS: EL ESKORIALIO ŠV. LAURYNO KARALIŠKIEJI RŪMAI

AŠTUNTASIS PASAULIO STEBUKLAS: EL ESKORIALIO ŠV. LAURYNO KARALIŠKIEJI RŪMAI

Europos valstybių valdovų rūmų pristatymo programa

2015 m. spalio 20 d. 18.00–19.30 val.
Valdovų rūmų Didžioji renesansinė menė

REGISTRACIJA SUSTABDYTA!

Renginyje dalyvaus: 

prelegentas prof. habil. dr. Agustinas Bustamantė Garsija (Agustín Bustamante García) (Madrido autonominis universitetas)
Ispanijos Karalystės nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Emilijus Fernandesas Kastanjas i Diasas Kanecha (Emilio Fernández-Castaño y Díaz-Caneja)
Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorius dr. Vydas Dolinskas
Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Užsienio ryšių ir parodų skyriaus vedėja Daiva Mitrulevičiūtė

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai tęsia Europos valstybių valdovų rūmų pristatymo programą ir šįkart su renginio partnere – Ispanijos Karalystės ambasada Lietuvoje – kviečia į dviejų paskaitų (spalio 20 ir 22 d.) ciklą, skirtą Ispanijai, jos valdovams, įspūdingiausiai XVI a. Ispanijos karališkajai rezidencijai – El Eskorialiui – ir garsiajam Ispanijos karaliui, net keturių Lietuvos valdovų (Žygimanto Augusto, Henriko Valua, Stepono Batoro ir Žygimanto Vazos) amžininkui, Habsburgų dinastijos atstovui Pilypui II (1527–1598). Per 42 savo valdymo metus jis ne tik pastatydino rūmus, kurie dėl savo dydžio, funkcinio kompleksiškumo ir didžiulės simbolinės vertės jau XVI a. pab. buvo laikomi aštuntuoju pasaulio stebuklu, bet ir sukaupė neįkainojamą meno vertybių kolekciją.

Šimtmečius menančios Ispanijos karališkosios rezidencijos (pilys, tvirtovės ir rūmai), liudijančios šalį valdžiusių monarchų didybę, galią ir įvairių kultūrinių bei meninių tradicijų įtaką, jau XV–XVI a. stebino ir iki šiol tebestebina savo gausumu ir prabanga. XV a. Ispanijos karaliai neturėjo nuolatinės būstinės. Ispanijos valdovų dvaras vis dar keliavo po šalį, kad palaikytų valstybės integralumą, demonstruotų galią, užtikrintų administracines funkcijas ir garantuotų karalių bei jų aplinkos išlaikymą. XVI a. ispanų monarchai iš Habsburgų dinastijos – Karolis I (labiau žinomas imperatoriaus Karolio V vardu) ir Pilypas II – pamažu perėmė nuolatinio rezidavimo vienoje vietoje tradicijas ir galop 1561 m. įsikūrė Madride. Jie pradėjo, o vėlesni Ispanijos valdovai tęsė ištaigingų karališkųjų rezidencinių ansamblių statybas. Žymiausios ir monumentaliausios Naujųjų laikų Ispanijos karalių rezidencijos yra Madrido karališkieji rūmai, El Pardo karališkieji rūmai, dabartinė Ispanijos karališkosios šeimos rezidencija, Šv. Ildefonso karališkoji rezidencija netoli Segovijos ir, žinoma, El Eskorialio šv. Lauryno karališkieji rūmai, kurie buvo statomi pagal iš anksto gerai apgalvotą planą ir turėjo atitikti visus ceremonialo reikalavimus, tapti idealiu valdovo kataliko rezidencijos modeliu.

Turbūt nėra nė vienos istorinės rezidencijos, taip glaudžiai susijusios su savo užsakovu, kaip Ispanijos El Eskorialio šv. Lauryno karališkieji rūmai ir jų ryšys su Pilypu II Habsburgu. Šis architektūrinis ansamblis visuomet buvo ir bus neatsiejamas nuo šio Ispanijos valdovo – meno mėgėjo, vieno žymiausių to meto kolekcininkų ir mecenatų, didelę dalį savo gyvenimo praleidusio perstatant savo rezidencijas. Vienintelį El Eskorialį jis pastatydino visiškai tuščioje vietoje (ex nihilo). Šie rūmai – vienas brangiausių architektūrinių ansamblių tų laikų Europoje ir pats sudėtingiausias statinys, pastatytas XVI a. Ispanijoje. El Eskorialio rezidencija yra sudėtingas pastatas – tai panteonas, bazilika, vienuolynas, rūmai, kolegija ir biblioteka. Visos institucijos susikristalizavo į vieną vienetą, nes Pilypas II rūmus sukūrė kaip visiškai naują pastatą. Vientisumas ypač akivaizdus pastato išorėje. Nesvarbu, iš kurio taško žiūrima, pastatas iškyla kaip aiški vieno plano struktūra, kaip kolosalus geometrinis kūnas, išskleidęs savo tikslias formas laukinės gamtos fone. Architektūrinis ansamblis savo dydžiu ir formomis buvo naujovė, niekada anksčiau neregėta Ispanijoje, tad nuo pat pradžių buvo laikomas išskirtiniu pastatu. Jau 1593 m. pirmą kartą spausdintame tekste El Eskorialis įvardytas kaip aštuntasis pasaulio stebuklas. Nuo to laiko šis apibūdinimas įsitvirtino iki mūsų dienų. Rūmai 1984 m. įtraukti į UNESCO kultūros paveldo sąrašą. Šiuo metu jie priklauso Ispanijos nacionalinio paveldo institucijai.

Pilypas II norėjo pastatyti paminklą savo pasaulietinei ir bažnytinei galiai įamžinti. Pats ieškojo tinkamos vietos, kreipėsi patarimo į geologus, žynius ir filosofus. Galop Siera de Gvaderamoje, viena diena kelio nuo naujosios sostinės Madrido, rado tinkamą plokščiakalnį. Rūmų statyba, kuriai vadovavo pats karalius, truko 25 metus. Šis pastatas tiksliai atspindi jo įkūrėjo charakterį: griežtą, grėsmingą, absoliutų ir labai religingą valdovą. Kadangi Pilypas II visų pirma save suvokė kaip Dievo tarną, neatsitiktinai Romos Šv. Petro bažnyčia buvo pirmasis pasiūlytas pavyzdys El Eskorialiui. Projektą sukūrė garsus ispanų architektas Chuanas Bautista de Toledas (Juan Bautista de Toledo), drauge su Mikelandželu (Michelangelo) dirbęs statant Vatikano Šv. Petro baziliką, o statybos darbams vadovavo pagrindinis El Eskorialio architektas Chuanas de Erera (Juan de Herrera). Pilypas II įsteigė rūmus ir vienuolyną Šv. Lauryno garbei, nes šio šventojo dieną 1557 m. buvo laimėtas svarbus mūšis prieš prancūzus. Dėl šios priežasties statinio struktūra primena groteles – šv. Laurynas buvo nuteistas kankinio mirtimi – iškeptas gyvas ant grotelių.

Jogailaičiai ir Vazos buvo artimai susigiminiavę su Habsburgais. El Eskorialis buvo svarbus ir Vazų laikais perstatant Valdovų rūmus Vilniuje.

El Eskorialio šv. Lauryno karališkieji rūmai (1562–1586) – svarbiausias Pilypo II statinys. Per visą savo karaliavimo laikotarpį Pilypas II nuolat domėjosi savo kūriniu, dažnai jame lankėsi, tačiau jo nuolatinio dėmesio nepaaiškina vien polinkis į meną ar aistra architektūrai, to priežastys slypi daug giliau. Tai ir kitus El Eskorialio unikalumą atskleidžiančius niuansus pristatys garsusis Madrido autonominio universiteto dailės istorikas, vienas garsiausių El Eskorialio specialistų, knygos apie šiuos rūmus „La Octava Maravilla del Mundo“ autorius prof. habil. dr. Agustinas Bustamantė Garsija (Agustín Bustamante García). Šių rūmų įvairius meninius aspektus istorikas analizuoja ir kitoje savo knygoje „El Siglo XVII: Clasicismo y Barroco“. Prof. habil. dr. A. B. Garsija yra paskelbęs daugybę publikacijų apie XVI a. Ispanijos valdovų kolekcijas, Ispanijos valdovų įamžinimą El Eskorialio panteone, Ispanijos valdovų XVI–XVIII a. meninį skonį ir pomėgius, tyrinėjęs El Eskorialio architektų ir kitų menininkų kūrybą, XV–XVII a. valdovo dvare rengtas šventes ir t. t.

Prof. habil. dr. A. B. Garsija Lietuvoje svečiuojasi Valdovų rūmų muziejaus pakviestas. Antroji vieša paskaita „Ispanijos karalius Pilypas II Habsburgas: mecenatas ir kolekcininkas“ bus pristatyta Valdovų rūmų muziejaus Lankytojų auditorijoje spalio 22 d. 18 val.

Paskaitos vyks ispanų kalba su sinchroniniu vertimu į lietuvių kalbą.

Prof. habil. dr. A. B. Garsijos viešos paskaitos suorganizuotos bendradarbiaujant su Ispanijos Karalystės ambasada Lietuvoje.

Daugiau informacijos:
el. p. d.mitruleviciute@valdovurumai.lt; tel. (8 5) 212 7466

RENGINYS NEMOKAMAS