Renginiai

Pradžia  |  Lankytojams  >  Renginiai  >  Antonio Vivaldi opera „Orlando furioso“

Antonio Vivaldi opera „Orlando furioso“

2018 m. gruodžio 21 d., 19.00–21.30 val.
Valdovų rūmų Renginių salė

Režisierė Jūratė Vansk
Muzikos vadovas Dimitrij Sinkovskij
Scenografas Marius Puskunigis
Video menininkė Akvilė Anglickaitė
Šviesų dailininkas Valdas Latonas
Kostiumų dailininkas Vitalijus Čepkauskas
Vystymo vadovė Aurelija Koerfer

Orlandas – Nora Petročenko
Alčina – Jomantė Šležaitė
Astolfas – Stein Skjervold
Andželika – Gunta Gelgotė
Bradamantė – Rūta Vosyliūtė
Rudžieras – Dimitrij Sinkovskij
Medoras – Vaidas Bartušas

Vokalinis ansamblis „B2“
Klaipėdos kamerinis orkestras (meno vadovas Mindaugas Bačkus)
Ieva Kuprevičiūtė (fleita)
Vaiva Eidukaitytė-Storastienė (klavesinas)

Antonijaus Vivaldžio (Antonio Vivaldi) operos „Įniršęs Rolandas“ (Orlando furioso) Lietuvos klausytojai dar neturėjo progos išgirsti. Pirmą kartą ji bus parodyta šių metų gruodžio mėnesį prieš Kalėdas. Šios muzikinės dramos (dramma per musica) premjera įvyko 1727-ųjų lapkričio mėnesį Venecijos teatre „San Angelo“. Tai buvo antrasis baroko kompozitoriaus bandymas klausytojams pasiūlyti muzikinį reginį pagal tuo metu mėgstamą Ludoviko Ariosto (Ludovico Ariosto) epą. Juo remiantis, sukurta per šimtą operų ir dramos kūrinių. Vienas jų – Frančeskos Kačini (Francesca Caccini) opera-baletas „Rudžero išlaisvinimas iš Alčinos salos“ (jis 1625 m. Florencijoje parodytas karalaičiui Vladislovui Vazai).

Pirmą kartą 1714 m. pristatyta A. Vivaldžio opera „Rolandas – tariamas kvailys“ (Orlando finto pazzo) pasisekimo nesulaukė. Po daugiau nei dešimtmečio kompozitorius grįžo prie šio siužeto, taip pat ir į Venecijos teatrą „San Angelo“ kaip naujasis jo meno vadovas. Operai libretą tąkart parašė Feraros (Italija) teisininkas Gracijus Bračiolis (Grazio Braccioli). Kompozitorius sukūrė dar keletą rečitatyvų ir arijų. Siužetas beveik nekito – pasakojama istorija apie įsimylėjusį Rolandą, į kurio jausmus neatsakė jo širdies dama. Operoje susipynė septynių personažų likimai, buvo įtaigiai perteikiami herojų troškimai, viltys, jų puikybė ir manipuliacijos. Magišką veikalo atmosferą tąkart padėjo sukurti skraidantys žirgai, demoniškos jėgos ir įvairūs burtai.

Į meilės burtininkės Alčinos salą atvyko Andželika ir jos ištikima bičiulė Bradamantė. Andželika su mylimuoju Medoru bėgo nuo ją persekiojančio beprotiškai įsimylėjusio Rolando ir išsiskyrė. Andželika prašė Alčinos padėti surasti Medorą. Klastingoji kerėtoja pažadėjo padaryti taip, kad jie vėl būtų kartu, o už tai tikėjosi Bradamantės mylimojo Rudžero širdies. Meilės burtininkė užbūrė Rudžerą, tačiau Bradamantė sužinojo, kaip panaikinti jos kerus.

Medoras pasiekė Alčinos salą. Jau netrukus jis turėjo tuoktis su mylimąja, bet Rolando puikybė gąsdino jaunuosius. Rodydama šiltus jausmus Rolandui Andželika gudravo – nuviliojo jį į pražūtingą olą. Andželika ir Medoras susituokė. Lauramedžio žievėje jie išraižė atminimo žodžius: „Andželika čia tapo Medoro žmona.“

Rolandui pavyko rasti kelią iš olos. Išvydęs meilės priesaikas ir supratęs, kad prarado taip trokštamą moterį, Rolandas įniršo iki beprotybės. Kliedėdamas sudaužė burtininko Merlino statulą, taip sunaikindamas Alčinos magiškas galias. Rolandas atgavo sveiką protą. Jis suvokė, kad meilė jėga nepasiekiama, ir palaimino jaunavedžius, palinkėjo jiems amžinų švelnios draugystės ryšių.

Šioje A. Vivaldžio operoje tradiciškai pinasi arijos ir rečitatyvai. Tapybiškos instrumentinės muzikos meistras sukūrė intensyvų emocinį garsovaizdį, nors turėjo palyginti nedidelės sudėties baroko orkestrą. Tiesa, tuomet venecijiečiai gal pirmą kartą girdėjo menkai pažįstamos skersinės fleitos skambesį. Rudžero arijoje „Tik dėl tavęs, mano švelni meile“ (Sol da te mio dolce amore) ji skambėjo lyg tyros sielos balsas. O meilė – vienintelė tikra vertybė – virto pasakojamos istorijos ašimi.

Aleksandra Pister


Bilietai 21,50–43,50 Eur
Bilietus platina „Tiketa“
Rengėjas  – VŠĮ „Artis Opera“