Parodos

Pradžia  |  Lankytojams  >  Parodos  >  ŽMONĖS, GRĄŽINĘ PRAEITĮ. Mindaugo Meškausko ferotipų magija

ŽMONĖS, GRĄŽINĘ PRAEITĮ. Mindaugo Meškausko ferotipų magija

2019 m. kovo 8–gegužės 12 d.
Valdovų rūmai

Skiriama Valdovų rūmų muziejaus 10-mečiui ir
rūmų teritorijos sistemingų mokslinių tyrimų 30 metų sukakčiai

Paroda „Žmonės, grąžinę praeitį. Mindaugo Meškausko ferotipų magija“ – jubiliejinis Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų projektas, kuriam pagreitį suteikė Lietuvos kultūros taryba. Jis surengtas norint paminėti dvi svarbias sukaktis: pirmąjį Valdovų rūmų muziejaus 10-metį ir šios teritorijos sistemingų bei nuoseklių mokslinių tyrimų 30-metį.

1988 m. birželio 3 d. susibūrė 35 žmonių iniciatyvinė grupė, ji įsteigė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį. Tų pačių metų birželio 7 d. šie iškilūs Lietuvos žmonės surengė posėdį Valdovų rūmų požemiuose, kuriuose tuo metu buvo prisiglaudęs „Talkos“ klubas. Taip galbūt ir nesąmoningai buvo susieta senosios Lietuvos ir atgimstančios Lietuvos valstybinė tradicija. Su šia tautinio atgimimo banga sutapo ir Valdovų rūmų teritorijos nuoseklių mokslinių tyrinėjimų pradžia. Šie tyrimai domino ne tik mokslininkų grupelę, bet ir didelę dalį visuomenės. Dėl entuziastingo visuomenės palaikymo Valdovų rūmų tyrimai ir atkūrimas buvo įtrauktas į Kultūros paramos fondo veiklos programą, o Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas 1988 m. priėmė nutarimą, kuriuo įpareigojo Lietuvos istorijos institutą koordinuoti mokslinius tyrimus bei istorinės medžiagos kaupimą ir patvirtino plačią mokslinių tyrimų programą, numatančią Žemutinės pilies objektų tyrimų eigą. Instituto direktoriaus prof. habil. dr. Vytauto Merkio iniciatyva buvo sudaryta ir archeologo habil. dr. Vytauto Urbanavičiaus vadovaujama Pilių tyrimų grupė, kurioje dirbo šviesaus atminimo habil. dr. Adolfas Tautavičius, taip pat dr. Kazys Napaleonas Kitkauskas, dr. Albinas Kuncevičius ir kiti mokslininkai. Tai buvo oficiali Valdovų rūmų teritorijos sistemingų ir nuoseklių tyrinėjimų pradžia, jos 30 metų sukakčiai paminėti 2018 m. buvo inicijuotas ir pradėtas įgyvendinti šios parodos projektas. Parodos projekto iniciatyva sutapo ir su kita reikšminga sukaktimi – šiais metais minimu Valdovų rūmų muziejaus įkūrimo 10-mečiu (2009–2018).

Reikšmingos sukaktys padiktavo parodos idėją – pristatyti žmones, kurie dažnai lieka už muziejaus ekspozicijos vitrinų, tačiau be jų didelio indėlio nebūtų nei eksponatų, nei ekspozicijų, nei muziejaus, nei Valdovų rūmų atkūrimo projekto. Tam pasirinktas retas ir unikalus, naujai Lietuvoje prikeltas XIX a. fotografijos išradimas, vadinamasis šlapio kolodijaus procesas, geriausiai atspindintis pagrindinę parodos mintį – parodyti žmones, grąžinusius praeitį ateities kartoms.

Šlapio kolodijaus procesu vadinamas fotografijos menas, kai naudojant chemines medžiagas ant stiklinės (ambrotipo), metalinės (ferotipo) sukuriamas vaizdas. Reikia ilgai ruoštis šiam veiksmui, o jo magija įvyksta vos per 10 sekundžių – kai išsiskyręs grynas sidabras 18 x 24 cm dydžio plokštelėje sukuria trimatį efektą. Gautas atvaizdas yra vienintelis, unikalus ir nepakartojamas, nes neįmanoma pagaminti dviejų identiškų ambrotipų arba ferotipų. Jis, skirtingai nei kiti fotografijos tipai, yra labai atsparus laiko poveikiui.

Įgyvendinant parodos projektą, siekta sukurti ir pristatyti ne visus, o tik 30 Valdovų rūmų tyrinėtojų portretų – būtent tiek, kiek metų sukanka nuo oficialios Valdovų rūmų teritorijos nuoseklių mokslinių tyrinėjimų pradžios. Pirmiausia atsigręžta į tuos žmones, kurie savo rankomis prisilietė prie čia aptiktų radinių ir juos „prakalbino“ (archeologus, architektus, restauratorius ir kt.), taip pat sutiko skirti daug brangaus laiko ir apnuoginti savo sielą. Mat apnuoginti kūną fotografijoje šiais laikais – ne problema, o šlapio kolodijaus proceso metu fiksuojamas tikrasis žmogaus sielos atspindys išties yra ne visiems pakeliama intymi akimirka. Tačiau akivaizdu, kad ši paroda – tik pirmas mažas žingsnis į gerokai didesnės apimties ateities leidybinį projektą, kurį įgyvendinant turėtų būti pristatyti visi prie Valdovų rūmų tyrinėjimų, atkūrimo ir muziejaus įrengimo prisidėję žmonės.

Parodoje „Žmonės, grąžinę praeitį. Mindaugo Meškausko ferotipų magija“ eksponuojamus portretus papildo ir kiti objektai. Vitrinose rodomi eksponatai ir įvairūs įrankiai, tapę sukurtų ferotipų siužetų dalimi. Didelė dalis parodos skirta 1987–2018 m. Valdovų rūmų ir jų aplinkos kaitos vaizdams, kuriuos daugybę metų fiksavo fotografai Kazimieras Vainoras, Aloyzas Bertašius, Vytautas Abramauskas ir Mindaugas Kaminskas. Jie padeda suvokti laiką, per kurį 30 parodos herojų grąžino praeitį ateities kartoms.

Apie ferotipų kūrėją
Mindaugas MEŠKAUSKAS – daug apdovanojimų pelnęs žinomas Lietuvos televizijos režisierius ir scenaristas, daugiau kaip 20 metų pagrindiniuose šalies televizijos kanaluose kuriantis tokias laidas kaip „X faktorius“, „Lietuvos talentai“, M.A.M.A. Metų muzikos apdovanojimai, taip pat įvairius kultūrinės dokumentikos, realybės šou ir kitus projektus.

Dar paauglystėje susidomėjo fotografija, studijavo įvairius istorinius ir alternatyvius jos metodus, tarp kurių atrado sudėtingą ir visiškai priešingą trumpalaikiam televizijos vaizdui fotografijos metodą – šlapio kolodijaus procesą. Pamėgo remdamasis tokiu metodu pasakoti portretuojamų asmenų istorijas. M. Meškauskas per pastaruosius penkerius metus surengė 8 asmenines parodas ir dalyvavo įvairiuose kituose projektuose.

Organizatorius
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai

Projekto vadovės
Dr. Jolanta KARPAVIČIENĖ
Ramunė VAIČIULYTĖ

Parodos rengimo grupė
Dovilė ČYPAITĖ
Iveta JAUGAITĖ
Kęstas KARLA
Eduardas KAUKLYS
Aistė KAZIMIERAITYTĖ
Tomas KUBILIŪNAS
Laima KUNICKYTĖ
Rita LELEKAUSKAITĖ
Mindaugas PUIDOKAS
Medeina STEPONAVIČIŪTĖ
Ėrika STRIŠKIENĖ
Ramunė VAIČIULYTĖ
Vydmantas VALANTAVIČIUS
Sigita VENCKŪNIENĖ

Bilieto kaina (IV maršrutas) – 2,00 €

Rėmėjai

          Pagrindinė rėmėja                             Informacinis partneris