Ar galėjo rusėnai Sapiegos iš Smolensko krašto, savo karjerą pradėję kaip paprasti raštininkai, būti kunigaikščio Gedimino palikuonys? Nebuvo, tačiau "įrodė" tai ir visus įtikino. Istorikas Rimvydas Petrauskas atskleidžia šį gana neretą reiškinį tų laikų diduomenėje.

Balandžio 3 d. vyko istorijos mokytojams skirta konferencija  „Šiuolaikinis istorijos mokymas(is)“. Lietuvos pedagogai apsilankė Sapiegų dinastijai skirtoje parodoje ir paliko gražius atsiliepimus organizatoriams.

Dar XVI amžiuje Leono Sapiegos keltos politinės idėjos, raginimai patiems kurti tvarką savo valstybėje, o ne paklusti vienam valdovui, pasirodo, kaip niekada aktualūs ir šiandien. 

Žvilgsnis į kunigaikščiams Sapiegoms skirtą parodą dailės istorikės Dalios Tarandaitės akimis.

Vilniaus paveikslų galerijoje surengtoje tarptautinėje parodoje „Kryžiai yra dorybės ženklas, o strėlė – pergalės…” pristatoma  Sapiegų kultūros paveldo dalis – per šimtmečius sukaupta daugiau negu  300 meno kūrinių ir knygų kolekcija.   Didelė jos dalis – 81 metų kunigaikščio M.Sapiegos nuosavybė, kurią jis padovanojo Krokuvos Vavelio karališkosios pilies muziejui. „Mūsų šeimos kolekcija – su Lenkijos ir Lietuvos istorija susijęs vertingas paveldas, kuriuo gali didžiuotis ir lenkai, ir lietuviai”, – „Lietuvos rytui” kalbėjo kunigaikštis Mykolas Sapiega.

Viena ranka jie dosniai rėmė menininkus, kita – klastojo dokumentus, kad valstybėje įgytų daugiau galių. Kas iš tiesų buvo Sapiegos, stovėję prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) vairo ir jos istorijoje palikę išskirtinę žymę?

2012-02-17 d. Nacionalinio muziejasu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir Vavelio karališkosios piliis – Valstybinių meno rinkiniai (Krokuva) pasirašė bendradarbiavimo sutartį trejiems metams. 

Šventinę Vasario 16-ąją Vilniaus paveikslų galerijoje (Chodkevičių rūmai) duris atverė didžiulė tarptautinė paroda, skirta didikų Sapiegų giminei ir pavadinta pagal jų herbą „Kryžiai yra dorybės ženklas, o Strėlė - pergalės... Sapiegos - valstybininkai, meno mecenatai ir kolekcininkai".

Archyviniai šaltiniai byloja, kad istorinėje Lietuvoje šalies reikalus tvarkydavo ištisos dinastijos. Vienas iškiliausių valstybininkų pavyzdžių – kunigaikščiai Sapiegos.

Rengiant tarptautinę parodą buvo atrastas menorytininkams dar nežinomas intriguojantis paveikslas – austrų tapytojo Johanno Baptisto Lampi sukurtas Užpalių seniūno, Lietuvos armijos generolo kunigaikščio Pranciškaus Sapiegos portretas.