Svarbiausios datos

IV–VIII a.

Vilniaus Žemutinėje pilyje, taip pat ir vėlesnių Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų vietoje egzistavo įtvirtinta medinė gyvenvietė

XIII a. II p.–XIV a. I p.

Dalis gyvenvietės virto pilimi, pastatyti pirmieji ikigotikiniai ir gotikiniai mūriniai pastatai, siejami su karaliaus Mindaugo arba pirmųjų Gediminaičių – didžiųjų kunigaikščių Vytenio ar Gedimino – vardais

1323 m.

Didysis kunigaikštis Gediminas sudarė sutartis ir rašė laiškus tikriausiai Vilniaus Aukštutinėje pilyje

XIV a.

Vilniaus Žemutinė pilis buvo apjuosta mūriniais gynybiniais įtvirtinimais su bokštais

1386–1387 m.

Vilniaus pilyse ilgesniam laikui apsistojo Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila, ėmęsis Lietuvos krikšto ir Vilniaus vyskupijos steigimo bei katedros statybos

1390 m.

Vokiečių ordino žygyje į Vilnių bei sunaikinant Kreivąją pilį dalyvavo ir Derbio grafas Henrikas Bolingbrokas (Henry Bolingbrok), vėliau tapęs Anglijos karaliumi Henriku IV, ir Lietuvos sosto siekęs Vytautas

1402 m.

Vokiečių ordino kariuomenė paskutinį kartą nesėkmingai bandė pulti Vilniaus pilis, žygyje dalyvavo ir Jogailos brolis Švitrigaila

1413 m.

Didysis kunigaikštis Vytautas rezidavo Žemutinėje pilyje

1413–1414 m.

Vilniaus pilyse lankėsi ir jas aprašė Burgundijos hercogo Jono Bebaimio pasiuntinys Žiliberas de Lanua (Ghillebert de Lannoy)

1430 m.

Remiamas Romos karaliaus, vėlesnio imperatoriaus Zigmanto Liuksemburgo (Sigismund von Luxemburg), Vytautas Didysis Vilniuje planavo karūnuotis Lietuvos karaliumi

1432 m.

Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu buvo pakeltas Žygimantas Kęstutaitis, Vytauto Didžiojo brolis

1440 m.

Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu buvo pakeltas Kazimieras Jogailaitis, Jogailos sūnus

1455–1468 m.

Vilniaus pilyse lankėsi ir gyveno Kazimiero Jogailaičio žmona Elžbieta Habsburgaitė, Šventosios Romos imperijos imperatoriaus, Čekijos ir Vengrijos karaliaus Albrechto II duktė, vadinta „karalių motina“

1492 m.

Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu buvo pakeltas Aleksandras Jogailaitis, Kazimiero Jogailaičio sūnus

1494 m.

Vilniuje lankėsi didžioji Maskvos pasiuntinybė ir derėjosi dėl Maskvos didžiojo kunigaikščio dukters jungtuvių su Aleksandru Jogailaičiu

1495 m.

Įvyko Aleksandro Jogailaičio ir Elenos, Maskvos didžiojo kunigaikščio Ivano III dukters, jungtuvių ceremonija

XV a. pab.–XVI a. pr.

Aleksandras Jogailaitis pagrindinę savo rezidenciją iš Aukštutinės pilies greičiausiai perkėlė į Žemutinę, čia pastatydamas vėlyvosios gotikos rūmus

1502 m.

Buvo priimtas Aleksandro Jogailaičio brolio, Vengrijos ir Čekijos karaliaus Vladislovo Jogailaičio pasiuntinys Zigmantas Zantajus (Sigismund Zanthay)

1506 m.

Žemutinės pilies rūmuose mirė ir buvo pašarvotas Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis (palaidotas Vilniaus katedroje), jo įpėdiniu buvo išrinktas ir didžiuoju kunigaikščiu pakeltas mirusio valdovo jaunesnysis brolis Žygimantas Senasis

1513 m.

Gaisras sunaikino Vilniaus Žemutinę pilį ir joje buvusią Lietuvos valdovo rezidenciją

1517 m.

Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Maksimilijono I pasiuntinys Zigmantas Herberšteinas (Sigismund von Herberstein) susitarė dėl Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos, Milano kunigaikščio Džianio Galeaco Sforcos (Gian Galeazzo Sforza) dukters, jungtuvių

1520–1530 m.

Žygimantas Senasis po gaisro perstatė ir išplėtė Žemutinės pilies rezidenciją, pradėdamas statyti modernius renesansinius rūmus

1528 m.

Žygimantas Senasis priėmė savo žento Vengrijos karaliaus Jono Zapolijos pasiuntinį ir Šventosios Romos imperijos imperatoriaus bei Ispanijos karaliaus Karolio V Habsburgo pasiuntinį Kornelijų Šeperį (Cornelius Schepper)

1529 m.

Mažametis Žygimantas Augustas buvo pakeltas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu

1535 m.

Buvo priimtas Feraros (Ferrara) kunigaikščio Heraklio II (Ercole II d‘Este) pasiuntinys Modeninas (Modenino arba Modini)

1539 m.

Bonos Sforcos iniciatyva prie jos apartamentų pastatyta altana, paminėtas kuriamas rūmų sodas

Po 1544 m.

Tapęs faktiniu Lietuvos valdovu, Žygimantas Augustas pratęsė didžiųjų kunigaikščių rezidencijos plėtrą, pastatydamas vadinamuosius Naujuosius rūmus

1544–1545 m.

Rūmuose gyveno ir mirė Žygimanto Augusto pirmoji žmona Elžbieta Habsburgaitė, imperatoriaus Ferdinando I duktė (palaidota Vilniaus katedroje)

1545, 1546, 1551 m.

Rūmuose lankėsi Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Hohencolernas (Albrecht von Hohenzollern), vėliau savo pusbroliui Žygimantui Augustui į Vilnių siuntęs paveikslų, ginklų, žirgų, vyno

1548 m.

Barbora Radvilaitė buvo atlydėta į rūmus kaip Lietuvos didžioji kunigaikštienė

1551 m.

Krokuvoje mirusi Barbora Radvilaitė buvo parlydėta į Vilnių ir palaidota Vilniaus katedroje; pradėta perstatyti Šv. Onos bažnyčia Žemutinėje pilyje, turėjusi tapti Žygimanto Augusto šeimos mauzoliejumi

1554–1559 m.

Imperatoriaus Ferdinando I duktė, Mantujos kunigaikščio Frančesko III (Francesco III) našlė, Žygimanto Augusto trečioji žmona Kotryna Habsburgaitė (pirmosios valdovo žmonos sesuo) dažnai lankėsi ir gyveno rūmuose, ji paliko labai teigiamus atsiliepimus apie gyvenimą Vilniuje

1555 m.

Vilniaus rezidencijoje buvo priimtas pirmasis Apaštalų Sosto nuncijus, Veronos vyskupas Luidžis Lipomanas (Luigi Lippomano)

1560 m.

Vilniaus rezidencijoje buvo priimtas popiežiaus Pijaus IV pasiuntinys vyskupas Bernardas Bondžiovanis (Bernardo Bongiovanni), kuriam Žygimantas Augustas parodė Vilniaus rūmuose saugotą įspūdingą lobyną

1562 m.

Įvyko Kotrynos Jogailaitės ir Suomijos kunigaikščio, būsimojo Švedijos karaliaus Jono III Vazos vedybų iškilmės

Nuo 1569 m.

Sudarius Liublino uniją, rūmai tapo bendrų Lietuvos ir Lenkijos – Abiejų Tautų Respublikos – valdovų rezidencija, kurioje rinkosi Vilniaus konvokacijos

1580 m.

Popiežiaus Grigaliaus XIII nuncijaus Džovanio Andrejaus Kaligario (Giovanni Andrea Caligari) akivaizdoje Žemaitijos vyskupas Merkelis Giedraitis įteikė Steponui Batorui popiežiaus padovanotą pašventintą kardą ir perlais nusagstytą kepurę – ši ceremonija Lietuvoje priimta kaip Stepono Batoro pakėlimas didžiuoju kunigaikščiu
Vilniaus rezidencijoje buvo priimtas Osmanų imperijos sultono pasiuntinys Achmedas

1584 m.

Rūmuose buvo rengiamas, o vėliau (1636 m.) specialiai tam skirtoje salėje redaguojamas ir taisomas Trečiasis Lietuvos Statutas

Apie 1585 m.

Steponas Batoras Vilniaus rūmuose priėmė popiežiaus nuncijų kardinolą Ipolitą Aldobrandinį (Ippolito Aldobrandini), vėliau tapusį popiežiumi Klemensu VIII, paskelbusiu karalaitį Kazimierą šventuoju

1589 m.

Vilniaus rezidencijoje buvo priimtas popiežiaus Siksto V nuncijus Anibalė iš Kapujos (Annibale di Capua)

1601–1602 m.

Vilniaus rezidencijoje lankėsi Maskvos didžiojo kunigaikščio pasiuntiniai

1609 m.

Vilniaus rezidencijoje lankėsi Toskanos didžiojo kunigaikščio pasiuntinys markizas Luidžis Bevilakva (Luigi Bevilacqua)

Po 1610 m.

Žygimantas Vaza po gaisro suremontavo ir atnaujino rūmus Šiaurės Europos manierizmo stiliumi

1611 m.

Rūmuose apsigyveno Švedijos princesė Ona Vazaitė, Lietuvos ir Lenkijos valdovo Žygimanto Vazos sesuo

Po 1624 m.

Žygimantas ir Vladislovas Vazos perstatė rūmus į ištaigingą ankstyvojo baroko rezidenciją

1633 m.

Kuršo kunigaikštis Vilhelmas Ketleris (Wilhelm Kettler) davė vasalinę priesaiką Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vladislovui Vazai

1636 m.

Vilniaus rezidencijoje buvo priimtas Ispanijos karaliaus Pilypo IV pasiuntinys grafas Chuanas Krua di Solre (Juan Croy Conte di Solre)
Ispanijos pasiuntinio garbei rūmuose pastatyta pirmoji Lietuvoje opera „Elenos pagrobimas“ („Il Ratto di Helena“), kuriai muziką sukūrė Markas Skakis (Marco Scacchi), o libretą parašė Virdžilijus Pučitelis (Virgilio Puccitelli)

1639 m.

Kuršo kunigaikštis Jokūbas Ketleris (Jakob Kettler) davė vasalinę priesaiką Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vladislovui Vazai

1643 m.

Rūmuose svečiavosi Danijos princas Valdemaras Kristijonas, karaliaus Kristijono IV sūnus

1644 m.

Vilniaus rezidencijoje buvo priimtas Persijos šacho pasiuntinys
Lietuvos ir Lenkijos valdovų šeimai viešint Vilniuje, toliau vykstant rūmų dekoravimo darbams ir pasibaigus karnavalui, buvo pastatyta opera „Andromeda“ („L‘Andromeda“) pagal Ovidijaus „Metamorfozes“
Rūmuose mirė Vladislovo Vazos pirmoji žmona Cecilija Renata Habsburgaitė, imperatoriaus Ferdinando II duktė (palaidota Krokuvos katedroje)

1648 m.

Rūmuose buvo pastatyta opera „Apviltoji Kirkė“, skirta iškilmingam Vladislovo Vazos antrosios žmonos Marijos Liudvikos Gonzagos (Gonzaga de Nevers), Prancūzijos karaliaus Liudviko XIII įdukros, atvykimui
Vladislovas Vaza Vilniaus rūmuose rengėsi priimti Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV jam paskirtą Šv. Dvasios ordiną, tačiau mirė Merkinėje (širdis palaidota Vilniaus katedroje)

1655 m.

Lietuvos sostinę užėmė maskvėnų ir Ukrainos kazokų, vadovaujamų Ivano Zolotorenkos, kariuomenė, kuri suniokojo ir išgrobstė didžiųjų kunigaikščių rūmus, o Maskvos didysis kunigaikštis Aleksejus Michailovičius pasiskelbė ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu

1661 m.

Po ilgos apsiausties Maskvos kariuomenė buvo išvyta iš Vilniaus, atgautos pilys su suniokotais rūmais, rusų vaivada nukirsdintas

XVII a. II p.–XVIII a.

Pavietų seimeliuose Lietuvos bajorija nuolat reikalavo suremontuoti apgriautus rūmus, kad juose kas trečius metus kaip Lietuvos didysis kunigaikštis galėtų reziduoti bendras Abiejų Tautų Respublikos valdovas

1766 m.

Abiejų Tautų Respublikos Seimas priėmė Konstituciją, leidžiančią Vilniaus pilis panaudoti visuomenės reikmėms

XVIII a. II p.

Rūmuose buvo leista apsigyventi Vilniaus miestiečiams ir bajorams, kurti planai pritaikyti rūmus valstybės institucijų veiklai

1799–1801 m.

Rusijos imperijos administracijos iniciatyva buvusių Lietuvos didžiųjų kunigaikščių mūrai buvo nugriauti

1831 m.

Buvusių rūmų teritorijoje buvo įrengta rusų kariuomenės tvirtovė su grioviais ir pylimais

XIX a. II p.

Po rusų įtvirtinimų panaikinimo rūmų teritorija buvo išlyginta ir joje įrengtas parkas

XX a. pr.

Buvo vykdomi pirmieji archeologiniai tyrimai Vilniaus pilių teritorijoje

1983 m.

Buvo pasiūlytas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniaus Žemutinėje pilyje atkūrimo projektas, siekiant pritaikyti juos nacionalinei dailės galerijai

1987 m.

Buvo pradėti rūmų teritorijos sistemingi archeologiniai tyrimai, kilo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių senosios rezidencijos atkūrimo idėja

2000 m.

Buvo priimtas Lietuvos Respublikos Seimo įstatymas dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo

2001 m.

Buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, patvirtinęs Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepciją

2002 m. gegužės 10 d.

Buvo pradėti Rūmų atkūrimo statybos darbai

2009 m. liepos 6 d.

Atkurtų, bet galutinai neįrengtų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniaus Žemutinėje pilyje simbolinis atidarymas, dalyvaujant 15 valstybių (Lietuvos, Danijos, Švedijos, Norvegijos, Lenkijos, Ukrainos, Latvijos, Islandijos, Suomijos, Gruzijos, Vatikano, Estijos, Baltarusijos, Vokietijos, Rusijos) valdovams ir vadovams