Savaitės eksponatas

Pradžia  |  Lankytojams  >  Savaitės eksponatas  >  Vištvanagis

Vištvanagis

XIV a. pab. – XV a. pr.
Blaževičius P., Bugys P. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. Ploto į pietus nuo I oficinos archeologiniai tyrimai 2005–2009 m., radinio inv. Nr. 106, 310.
Restauravo Jurgita Kalėjienė, rest. prot. Nr. 247/809 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Skeleto tyrimus ir jo rekonstrukciją atliko Saulius Rumbutis (T. Ivanausko zoologijos muziejus)

Vienas unikaliausių su Viduramžių medžiokle susijusių radinių, aptiktų Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje, neabejotinai yra vištvanagio skeletas su odiniais kojų dirželiais. Šis beveik visas vištvanagio patelės (Accipiter gentilis) skeletas surastas į šiaurę nuo Valdovų rūmų vakarų korpuso. Atliekant tyrimus nustatyta, kad paukščiui buvo lūžę kairiojo sparno dilbio kaulai, keli kairės pusės šonkauliai, įskilęs kairys žastikaulis ir mentė. Akivaizdu, kad po kažkokios stiprios traumos vištvanagis dar kurį laiką buvo gyvas ir gydomas, tačiau kaulai nebesuaugo ir paukštis nugaišo. Jis palaidotas (užkastas) su kojų dirželiais, pagamintais iš ožkos odos.

Negalima vienareikšmiškai teigti, kokiomis aplinkybėmis žuvo šis vištvanagis, tačiau įmanoma pagrįstai kalbėti apie vištvanagių patelių naudojimą Vilniuje rezidavusių valdovų ir didikų medžioklėse. Vištvanagių patelės yra gerokai stambesnės už patinus, todėl augintojų vertinamos tarp medžioklei skirtų plėšriųjų paukščių, mat gali pagauti stambesnį grobį. Su vištvanagiais Viduramžiais būdavo medžiojamos antys, kurapkos, tetervinai, fazanai, karveliai, kiškiai ir kt.

Įdomu tai, kad medžiokliniai paukščiai užėmė ypatingą vietą to meto visuomenėje, norint išreikšti prielankumą. Vytauto valdymo laikais jų dovanojimas buvo tam tikra diplomatijos forma, egzistavo nerašytos taisyklės, pagal kurias dovanojamų paukščių vertė ir skaičius atspindėdavo apdovanojamo asmens rangą bei politinius dovanojimo akte dalyvaujančių šalių santykius. Antai 1409 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas laiške Vokiečių ordino didžiajam magistrui rašė: „<...> siunčiame Jums baltą vanagą ir su juo keturis sakalus, du nuo mūsų ir du nuo mūsų ponios.“

Medžiagą parengė Povilas Blaževičius
Fotografai Vytautas Abramauskas, Povilas Blaževičius

Panaudota literatūra:
Blaževičius P. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Ploto į pietus nuo I oficinos archeologinių tyrimų 2005–2009 m. ataskaita (ataskaita ruošiama), radinių sąrašo Nr. Ost. 106, O. 310.
Blaževičius P., Rumbutis S., Zarankaitė T. „Medžiokliniai, medžiojamieji ir naminiai paukščiai Vilniaus pilyje XIV–XVI a. naujausių tyrimų duomenimis“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. 2: MMXI, Vilnius, 2012, p. 299–319.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kasdienis gyvenimas, parengė A. Baliulis, E. Meilus, Vilnius, 2001.
Petrauskas R. „Vytauto dvaras: struktūra ir kasdienybė“, in: Naujasis Židinys-Aidai, 2003, Nr. 1–2, p. 39−44.

Pradžia  |  Lankytojams  >  Savaitės eksponatas  >  Vištvanagis